Tiesa, per antrąsias poros vestuves nebuvo audringo šėlsmo iki paryčių, o jaunųjų veidai nespindėjo šypsenomis. Į santuokų rūmus Stano ėjo po chemoterapijos, be jėgų, galvodamas, kad netrukus mirs.
„Mes su žmona susituokėm, po dviejų metų išsiskyrėm, po dviejų trijų metų vėl susiėjom kartu ir gyvenom kaip pora, kuri sako: kam reikia tų vestuvių. Buvome partneriai, vedantys bendrą ūkį.
Gyvenom taip tol, kol nelaimė neatėjo į namus, kol nesusirgau, o tuomet turėjom jau ne vieną, o tris vaikus, vienas kurių, mažiausioji Joana, buvo dar visai kūdikis. Štai tada supratau, kam reikalingi tie popieriai, kam reikalinga santuoka, nes staiga, taip banaliai supratau, kad, jei aš užsilenksiu, jei nepavyks sėkmingai išsikapstyti, tai mano žmona po mano mirties turės ilgai ir nuobodžiai kapstytis po teismus.
Išduosiu paslaptį – sprendime tuoktis antrą kartą nedaug buvo meilės, nedaug romantikos, nedaug buvo gražių saulėlydžių, o tiesiog išgyvenamumas, tuo metu būtinas sprendimas“, – LNK gyvenimo būdo laidos „Nuo.. Iki...“ filmavime pasakojo dainininkas Stano.
Savo antrųjų vestuvių dieną Stano pasakojo galvojęs tik apie viena: kaip kuo greičiau susituokti, nes nežinojo, kiek laiko gyventi jam dar liko.
Diagnozę – limfoma, arba kraujo vėžys, Stano išgirdo prieš beveik trejus metus. Antrųjų tuoktuvių metu kaip tik buvo įsibėgėjęs dainininko gydymas.
Šiandien prisimindamas savo skyrybas dainininkas sako, kad Lietuvoje išsiskirti per daug lengva.
„Buvo pikta, kad viskas iš valstybės pusės įvyko taip lengvai...“, – sako Stano.
Gyvenimo būdo laida „Nuo... Iki...“ su atviru Stano pasakojimu – jau šį pirmadienio vakarą, 20 val., tik per LNK.
