TV8 televizijos eteryje rodomoje medicinos laidoje „Sveikatos medis“ žinomas atlikėjas, grupės „Patruliai“ lyderis Algirdas Radzevičius atskleidė tvirtos sveikatos receptą. Nors vyras nuo vaikystės aktyviai sportuoja ir yra išbandęs ne vieną sporto šaką, uždarius sporto sales ir atšaukus visus renginius, Algirdas susirado sau kitokios veiklos.
„Karantino laikotarpiu ėmiau labai daug vaikščioti – išeinu net tris kartus dienoje: po pusryčių, po pietų ir vakare. Ir tokiu būdu per dieną nueinu ne mažiau 15 kilometrų. Mano kūnas prašo nuolatinio judėjimo ir jeigu tik kurią dieną nepajudu – jaučiuosi blogai“, – laidoje pasakojo Algirdas.
Fizinis aktyvumas yra vienas svarbiausių sveikos gyvensenos veiksnių, darantis daug įtakos mūsų savijautai, kūno svoriui ir lankstumui. Be to, fizinis aktyvumas padeda išlikti žvaliems ir energingiems. Tačiau net ir aktyvus judėjimas negali mūsų apsaugoti nuo pokyčių, susijusių su amžiumi.
„Pažvelgus į mano gyvenimo ir darbo stilių, tikrai lengva pastebėti, koks svarbus man yra judesys. Scenoje atiduodu visą save, nuolat juda kojos, rankos, visas kūnas. Taip pat gastrolės, kelionės atima daug energijos. Žinoma, kūnas dar laikosi tvirtai, tačiau su amžiumi vis išlenda tie dalykai, pranešantys apie save ir savo sveikatą“, – atviravo dainininkas.
Vienas pirmųjų organizmo siunčiamųjų perspėjimo signalų yra skausmas. Iš pradžių sąnarių skausmai būna nestiprūs, greitai praeinantys. Tačiau į tokius skausmo signalus būtina reaguoti, nes tai gali būti ženklas, jog organizmui pradėjo trukti svarbių medžiagų, pavyzdžiui, kolageno. Tai siūlo pavidalo baltymas, kuris reikalingas žmogaus odai, plaukams, sąnariams ir širdžiai.
Sąnarys, atsakantis už kaulų paslankumą ir judesių amplitudę, kraujotakos neturi ir minta aplink jį esančiu skysčiu, kurio gamyba priklauso tik nuo paties žmogaus gyvenimo būdo, kuriam įtakos turi ir mitybos įpročiai. Atsižvelgiant į tai, kad visuomenėje tik maža dalis žmonių laikosi subalansuotos mitybos ir suvartoja reikiamą maisto kiekį, mokslininkai tiesia pagalbos ranką, siūlydami specialiai sąnariams skirtus maisto papildus, kurių sudėtyje yra I ir II tipo kolageno bei vitamino C.
Gydytojai ortopedai traumatologai teigia, kad judėjimas padeda užtikrinti sąnario mitybą, o kartu sutvirtinta sąnarių aplinkinius audinius – raiščius ir raumenis. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog esant sąnarių skausmui nerekomenduojama išsyk sumažinti fizinio krūvio arba atsigulti ir laukti, kol skausmas praeis.
„Mūsų sąnariams patinka judėti, kokia ir yra jų tiesioginė funkcija: judesys, mankšta, taisyklingas sportas. Sporto metu sąnariui tenka labai didelė jėga, todėl esant netaisyklingam judėjimui, sąnarys gali labai greitai sugriūti, imti greičiau dilti. Kalbant apie vyresnio amžiaus pacientus, svarbu kuo ilgiau išlaikyti pilną judesių amplitudę. Skausmas riboja judesį, tačiau nejudėdami tik dar labiau susilpninam raumenis, sausgysles ir sąnariui tenka dar didesnis krūvis“, – laidoje teigs gydytojas ortopedas traumatologas Vytautas Vengrauskas.
Prasidėjus sodo darbams verta pagalvoti apie skiepus nuo stabligės
Vis daugiau laiko leidžiame gryname ore, prasideda ir sodo, daržo darbai. Tačiau buvimas gamtoje turi savų sveikatos pavojų, kurie pandemijos akivaizdoje yra gerokai pamiršti. Vienas jų – stabligė. Tai per žaizdas plintanti infekcija, kuria galima užsikrėsti nuo gyvūno įkandimo, įsidūrus rožės spygliu, užlipus ant vinies. Stabligės sukėlėjai, per žaizdą patekę į žmogaus organizmą, ima gaminti toksinus, kurie sukelia raumenų spazmus, traukulius, hipoksiją ir net mirtį. Pati patikimiausia stabligės profilaktikos forma yra skiepai. Pirmąją dozę kartu su difterijos ir kokliušo vakcina visi gauname dar kūdikystėje, tačiau pacientams nuo 25-erių metų rekomenduojama kas 10 metų kartoti šiuos skiepus.
„Vienintelis patikimas būdas apsisaugoti nuo toksino poveikio yra vakcinos. Tai yra galingas ginklas, kuriuo turime naudotis. Kalbant apie difteriją ir stabligę, tai yra tokios ligos, nuo kurių skiepai apsaugo, bet tai nepadaro įtakos sukėlėjų egzistavimui gamtoje. Visgi, paskiepyti žmonės yra nejautrūs tų bakterijų gaminamam nuodui ir todėl kas 10 metų mums tą atsparumą reikia atnaujinti, kad būtume saugūs“, – laidoje pasakos VU Medicinos fakulteto Mokslo komiteto narys, Vaikų ligoninės Santaros klinikų filialo Pediatrijos centro gydytojas-konsultantas hab. m. dr. prof. Vytautas Usonis.
Karališkasis amžius – menopauzė
Menopauzė kiekvienos moters gyvenime yra itin jautrus pereinamasis laikotarpis. Tai natūralus etapas, tačiau dažniausiai nelengvas ir laukiamas su baime.
Dėl pasikeitusios hormonų koncentracijos kraujyje, moters kūne ima vykti pokyčiai, siejami su sunkiai kontroliuojamais menopauzės simptomais – prakaitavimu, karščio pylimu, kraujospūdžio svyravimais, dažnu pulsu, padidėjusiu dirglumu, nemiga. Dar viena problema, atsirandanti menopauzės metu, tai šlapimo nelaikymas. Čia į pagalbą ateina šlapimą sugeriantys įklotai ir paketai, tokie kaip „Tena“, kurie neutralizuoja blogą šlapimo kvapą ir neleidžia daugintis bakterijoms.
„Psichologiškai menopauzės laikotarpis moterims yra gan sunkus, nes tai mediciniškai pagrįstas įrodymas, kad tu sensti ir patenki į seksualinio, socialinio, sveikatos gyvenimo paraštes.
Bet tai yra absoliučiai klaidingas įsitikinimas, mat tai karališkasis amžius, kuriame yra dar ką atrasti ir tai yra puikus laikas tas svajones įgyvendinti“, – laidoje tvirtino psichoterapeutas Andrius Kaluginas.
