Ryškiaplaukę Donatą tapyba lydi nuo mokyklos laikų. Meno paslapčių ji mokėsi Kauno dailės gimnazijoje, tačiau tapybą kaip pomėgį atrado maždaug prieš septynerius metus.
„Keletą metų teko gyventi Maroke. Tuo metu jau buvau įgijusi interjero dizainerės specialybę, tačiau pritaikyti žinias svečioje šalyje, kur visai kitokie dizaino principai, kur nepažįstamos apdailos medžiagos, sekėsi sunkiai. Be to, tuo metu man dar trūko ir praktikos.
Vis ieškodama, kuo galėčiau užsiimti, iš naujo atradau drobę, teptuką ir dažus“, – kalbėjo D.Skorupskaitė-Liaukevičienė, kurios kūryboje ryškiausiai spindi tamsiaodės afrikietės moterys.
Būtent Afrikos žemyne esantis Marokas kaunietei sugrąžino norą tapyti. Jos paveiksluose – šios šalies spalvų gausa.
Donata taip pat piešia ir indėnus.
Daugiausia ji tapo vakarais, po darbo dienos, tačiau būna ir taip, kad įkvėpimas ateina anksti ryte.
„Neretai rytinis įkvėpimas ateina savaitgaliais. Tuomet vos prašvitus į rankas imu dažus ir teptuką ir tapau. Man tai puikus būdas atsipalaiduoti. Jį vadinu meditacija“, – sakė D.Skorupskaitė-Liaukevičienė.
Per karantiną ji tapo savo namuose.
Anksčiau, kai dažnai keliaudavo, Donata ne kartą yra tapiusi viešnagės pas draugus metu. Už draugystę ir puikų apgyvendinimą ji šeiminkams palikdavo prisiminimą – savo tapybos darbą.
Tapydama Donata šiek tiek užsidirba, bet tai nėra pagrindinis jos pragyvenimo šaltinis. Ji verčiasi kurdama interjerus.
„Paveikslus kartais dovanoju savo artimiesiems, bičiuliams. O pati esu batsiuvys be batų. Namuose turėjau tik vieną savo darbą, bet ir tą po kelių mėnesių nupirko“, – pasakojo Donata. Moteris juokavo – jeigu kada nors išsikvėps kurdama interjero dizaną, užsiims tik tapyba.