I. Zasimauskaitė pasakoja, kad viena didžiausių jos gyvenimo svajonių – vaikai ir ekologinis ūkis.
„Ir tai ne tik svajonė – jau žengti realūs žingsniai. Esu nusipirkusi žemės, laimė, ji – daug metų nepurkšta, netręšta, puikiai tinka ekologiškam ūkininkavimui. Žinoma, iki ūkio dar toli, tačiau maži bandymai jau vyksta. Mane ypač žavi gamtinės daržininkystės pavyzdžiai. Ją propaguojančių žmonių matysite ir mūsų laidoje.
Vienas iš jų – nuostabusis Diego, kuris į Lietuvą atvyko net iš Peru ir čia, Vilniaus rajone, sukūrė ekologišką ūkį. Dabar Diego nestinga nei darbo, nei klientų“, – pasakoja I. Zasimauskaitė.
Pagrindinė Ievos veikla – koncertai, tačiau praėjusiais metais savo žemėje ji pasodino daugybę tulpių ir jos nuostabiai žydėjo. O pavasarį, pribėrusi į žemę krapų ir kitų žolelių sėklų, iki šiol džiaugiasi sveikais ir kvapiais prieskoniais.
„Esu vegetarė, taigi vaisiai, daržovės man ypač svarbūs. Nuo pat vaikystės žemės ūkio darbai – ne naujiena. Moku ir sėti, ir ravėti. Taigi, užsiauginti savų agurkų ar pomidorų be jokių chemijų man ypač smagu“, – sako Ieva.
Dar vienu atradimu Ievai tapo laidos herojai, kurie be jokių investicijų susikūrė jaukius ir tvarius namus.
Ne vieną tokią šeimą aplankiusi Ieva žavisi tais, kurie iš tekstilės atraižų ar medienos atliekų geba sukurti gražiausius daiktus: sūpynes, hamakus, kuprines, žaidimų namelius ar net baldus.
„Pati nemoku siūti, tačiau tikrai žinau, kad ir laidos herojai kadaise mažai ką mokėjo. Kai nori – viskas įmanoma ir visko išmokstama.
Vien ko vertas pavyzdys, kai vienas mūsų pašnekovas Trakų rajone per metus kartu su bendraminčiais iš molio bei šiaudų pastatė įspūdingą 500 kvadratinių metrų mokyklą“, – sako Ieva, kasdienybėje vis dažniau galvojanti ne apie naujų daiktų pirkimo terapiją, o tvarumą.
„Šie žmonės mane tikrai įkvepia. Jie – nuostabūs, šilti, draugiški ir atsakingi. Jie rūpinasi ne tik dabartimi, bet ir tuo, kaip gyvens mūsų vaikai, anūkai. Man tai labai svarbu, nes seniai svajoju apie vaikus ir noriu, kad jie augtų gražesniame pasaulyje“, – tvirtina I. Zasimauskaitė.
