– Jurgi, esate verslo žmogus, kaip ir kodėl Jums kilo mintis kurti laidą apie inovacijas? Kodėl Jums tai svarbu?
– Bet kuris verslininkas, norintis būti sėkmingas, turi domėtis inovacijomis, skaitmenizavimu ir kitomis rinkos naujienomis, kurios padėtų verslui išlikti konkurencingam. Tikiu, kad klestintis verslas yra neatsiejamas nuo inovacijų.
Kai tapau Transporto inovacijų asociacijos valdybos pirmininku, savo patirtimi pradėjau dalintis su kitais Asociacijos nariais ir sulaukdavau vis daugiau kvietimų pasidalinti savo nuomone bei įžvalgomis įvairiuose renginiuose ir mokymuose. Savo verslo patirtimi jau seniai dalinuosi ir savo vaizdo tinklaraštyje apie verslą „Youtube“ kanale „Pagal Jurgį“, todėl pagalvojau, kad šias dvi kompetencijas ir patirtis galima sujungti.
Šios sinergijos dėka ir gimė mintis kurti laidą apie inovacijas. Tikiu, kad laida „Inovacijų DNR“ gali ne tik supažindinti plačiąją visuomenę su naujausiais pasaulio išradimais ir kuriamomis inovacijomis, bet ir paskatinti tam tikras sritis Lietuvoje greičiau priimti naujoves, skaitmenizuotis bei inovuotis ir taip išlikti konkurencingoms.
Pirmajame laidos sezone viskas sukosi aplink transporto ir logistikos sritis, nes pats dirbu šioje sferoje ir matau, kiek mažai esame joje pažengę. Žinau, kaip toli galime nueiti laiku skaitmenizavę procesus, taip pat puikiai suprantu, kiek verslas ir tuo pačiu metu valstybė gali prarasti, jeigu to nepadarysime ir prarasime savo lyderystę.
Kuo daugiau bendrauju su verslo atstovais ir Vyriausybės įgaliotiniais, tuo labiau įsitikinu, kad reikia nešališkos komisijos, kuri prisidėtų prie Lietuvos transporto sektoriaus skaitmenizacijos politikos kūrimo ir įgyvendinimo. Todėl kartu su partneriais iš Transporto inovacijų asociacijos nusprendėme patrauklia forma parodyti būtinumą ir galimybes skaitmenizuoti transporto rinką. Manau, pirmojo sezono laidos parodė, kokia situacija yra Lietuvoje ir kokių plačių galimybių atveria inovacijos.
Šiuo metu Europos Sąjunga per įvairias priemones skatina transporto sektoriaus skaitmenizaciją, tačiau jeigu šios rinkos dalyviai Lietuvoje neišsakys savo nuomonės, neteiks rekomendacijų, tai ta skaitmenizacija, naujų sistemų kūrimas gali tapti dar viena našta verslui. O jeigu mes teisingai sudėliosime strategiją, išsakysime, ko mums reikia, kad procesai vyktų greičiau, – tai gali duoti didelės naudos verslui ir skaitmenizacija padės mums žymiai pagerinti savo našumą bei konkurencingumą.
– Pirmojo sezono populiarumas įrodė, kad žmonės domisi inovacijomis. O kokios inovacijos Jus patį labiausiai nustebino kuriant laidą?
– Kurdamas laidą daug sužinojau apie savavaldžius automobilius, 5G ryšio naudą, startuolių kuriamus sprendimus, tačiau labiausiai likau sužavėtas iškastiniu kuru varomų automobilių alternatyvomis, t. y. elektriniais automobiliais ir juose naudojamomis technologijomis. Domėjimasis alternatyviu kuru nuvedė mane ir į Klaipėdą, kur gatvėmis jau rieda lietuvių sukurti elektriniai autobusai „Dancer“. Manau, kad mums reikia daugiau tokių ekologiškų ir tvarių sprendimų. Tai yra puiki alternatyva dabartiniam archajiškam ir stagnuojančiam viešajam transportui. „Dancer“ yra alternatyvaus, ekologiško ir inovatyvaus verslo pavyzdys, kurio inovacijos gali atnešti daug naudos aplinkai ir kiekvienam miesto gyventojui.
– Apie kokias inovacijas kalbėsite antrajame laidos sezone?
– Kaip jau minėjau anksčiau, kadangi esu transporto ir logistikos ekspertas, tai pirmajame laidos sezone daug nagrinėjome būtent šiai sričiai kuriamus inovatyvius sprendimus. Antrajame sezone išplėsime savo domėjimosi sritį ir žiūrovams pasiūlysime susipažinti su proveržio inovacijomis bei revoliuciniais sprendimais, kurie taikomi kitose srityse – nuo medicinos iki dirbtinio intelekto, biotechnologijų ir dronų. Viena iš laidų bus skirta 3D spausdintuvams. Jau dabar su jais galima atspausdinti ir automobilį, ir namą, ir net reikiamą žmogaus organizmo audinį. Bus labai įdomu, o apie daugelį išradimų ir inovacijų, manau, išgirsite pirmą kartą.
– Ar Lietuva turi kuo pasigirti inovacijų srityje?
– Pirmojo sezono metu susipažinome su tikrai daug į inovacijas ir skaitmenizaciją investuojančių įmonių. Viena iš jų yra „Teltonika“, kurios investicijos ir kuriami sprendimai stebina ir verčia pasitemti kitus šito sektoriaus dalyvius. Nustebino mūsų mokslo įstaigų žinios ir sukaupta patirtis. Apskritai Lietuvoje turime labai daug kūrybiškų, smalsių ir talentingų žmonių ir įmonių. Dalis iš jų jau stebina pasaulį savo inovacijomis, kiti dar tik ruošiasi didžiajam šuoliui. Visas pirmojo sezono laidas rasite internete, pažiūrėkite – Jūs liksite maloniai nustebinti, kiek daug Lietuva gali pasiūlyti pasauliui inovacijų prasme.
– Kokiose srityse, Jūsų manymu, Lietuva pirmauja inovacijų prasme, o kur atsiliekame?
– Mes tikrai labai gerai atrodome pasaulyje robotikos srityje, lazerių pramonėje, o per pastaruosius metus gerai padirbėjome ir su inovacijomis „Fintech“ srityje. Labai gaila, tačiau vis dar labai smarkiai atsiliekame transporto ir logistikos sektoriuje. Mūsų startuolių skaičius šitoje srityje yra labai menkas ir netenkinamas. Mūsų, kaip Transporto inovacijų asociacijos ir laidos kūrėjų, tikslas padidinti startuolių, kurie ir užtikrins inovacijų bei skaitmenizacijos atsiradimą transporto sektoriuje, skaičių.
– Kodėl, Jūsų manymu, taip stringame inovuodami transporto ir logistikos sritis? Kokius galimus sprendimo būdus matote?
– Mūsų transporto sektorius yra labai svarbus mūsų ekonomikai, nes dėl jo dydžio yra generuojama beveik 14 proc. bendrojo vidaus produkto. Sektoriuje daug dalyvių, todėl norint diegti inovacijas reikia plačios sklaidos ir labai aiškios komunikacijos. Mūsų Transporto inovacijų asociacijos pagrindinė užduotis tą ir daryti. Kartą per metus rengiame didžiausią Baltijos jūros regione „Transporto inovacijų forumą“, į kurį surenkame tūkstančius šio sektoriaus įtakingiausių dalyvių. Šiemet forumas vyks spalio 21–22 dienomis. Internetu dalį pranešimų galėsite stebėti nemokamai, tad kviečiu registruotis. Taip pat kiekvieną šeštadienį „Lrytas.TV“ eteryje galite žiūrėti laidą „Inovacijų DNR“, kuri, tikiu, irgi prisideda prie šio tikslo.
Labai svarbu ir valstybės palaikymas, ministerijų įsitraukimas. Mūsų susisiekimo ministerija, kuri ir kuruoja mūsų sektorių, yra labai atvira ir mus girdinti, tačiau kitos ministerijos į transporto inovacijas žiūri skeptiškai. Jos labiau linkusios investuoti į robotikos, žaidimų verslą, o transportas vis dar lieka geležinkelis ir asfaltuotas kelias, nors mums reikia 5G ryšio, duomenų apsikeitimo platformos, skaitmenizuotų privalomų dokumentų, tokių kaip el. krovinio važtaraštis, kurie padarytų didžiausią proveržį mažinant išmetamųjų dalelių emisiją ir stabdant klimato kaitą. Juk sutaupytas laikas pildant ir nešiojant popierinius dokumentus gali būti skaičiuojamas dienomis, o kur dar tūkstančiai išsaugotų medžių.
Suskaičiuokime, 2020 m. duomenimis, vidutiniškai per Lietuvos pasienius per mėnesį įvažiuodavo 33 690 tūkst. vilkikų, o išvažiuodavo dar 24 468 tūkst. Taigi, iš viso vilkikų, kertančių Lietuvos pasienius skirtingomis kryptimis, skaičius yra artimas 60 tūkst. Kas mėnesį apie 6 mln. (5 mln. 815 tūkst. 800) A4 lapų yra naudojama vien tam, kad vairuotojas galėtų įforminti reikiamus dokumentus, pateikti juos muitinei ir kitoms atsakingoms institucijoms bei pristatyti krovinį. Mums reikia kasmet nukirsti apie 8376 medžius tik tam, kad galėtumėme įforminti muitinės procedūras. Ir tai tik Lietuvos skaičiai!
– Jūsų manymu, kokiose srityse sulauksime didžiausio proveržio per artimiausius 5 metus ir kaip tai pakeis mūsų gyvenimus?
– Manau, kad artimiausiu metu mes visi persėsime prie elektrinių automobilių, o viešasis transportas bus 100 proc. elektrifikuotas. 5G internetas leis vis daugiau ir greičiau perduoti nenutrūkstamų duomenų, todėl labai greitai turėsime savavaldžius automobilius. Labai tikiuosi, kad mūsų Asociacijai pasiseks ir artimiausiu metu mes galėsime visuomenei pristatyti skaitmeninių duomenų apsikeitimo platformą bei suderintus teisinius dalykus diegiant kuo daugiau el. dokumentų.
Laidą „Inovacijų DNR“, kurioje paprastai ir aiškiai kalbama apie technologijas, keičiančias mūsų gyvenimus, žiūrėkite kiekvieną šeštadienį, 11.30 val., per „Lietuvos ryto“ televiziją. Laida kartojama pirmadieniais, 8.30 val. Laidą pristato Transporto inovacijų asociacija.
