O begriaunant jo laukia ir malonūs bei netikėti radiniai.
„Tenka daug griauti, nes tau atrodo, kad viskas yra ne taip. Gal ir būtų taip, jei dar veiktų, sveikai atrodytų, bet dabar jau ne taip. Nes sena. Nebelaiko. Netinka. Kai ką jau pati lemtis ir laikas sugriauna – jie gana gerai sąveikauja. O kai kam reikia pagelbėti išeiti. Pastūmėti. Nes kitaip nieko nebus. Pats tas senas stogas ar sutriušusi siena nepasikeis, o laukti, kol subyrės, negaliu – nėra tiek kantrybės. Reikia veikti“, – šitaip apie griovimo darbus „Starkus stato“ dienoraščiuose rašo Martynas.
Vis dėlto, atsisveikinti Martynas ketina ne su viskuo. Pavyzdžiui rūsį, kurį laidoje vadino svarbia, senoviška ir praktiška erdve, jis ketina pasilikti. O dėl kito sodyboje esančio objekto pripažins net patekęs į nesutarimus su mylima žmona Kotryna.
„Mes nesimušėme ir indai dėl to neskraidžiojo, bet taip, aš į reikalus žiūri paprasčiau – ten kažkokios spalvotos žolės…“ – apie žmonai itin patikusį gėlių darželį su šypsena sakė Martynas, o šeimai padėti rasti bendrą sutarimą atskubėjo kitas žinomas TV3 veidas.
Taip pat pirmąkart vienoje vietoje susitiko Martyno namo architektas ir darbų vadovas:
„Tai – dvi labai svarbios jėgos, kurios ne visuomet sutaria, bet viena be kitos negali. Statybose, kiek aš apie jas suprantu, taip yra.
Nuspręsime keletą labai svarbių dalykų – griauname kai kurias sienas ar ne, ilginame namą, ar ne, ką darome su rūsiu, kiek giliname grindis, kokius darome pamatus? Klausimų yra daug, o kai kurie iš jų ir man pačiam yra visiškai neaiškūs.“
Be abejonės, statant namą, pasitaiko visko – kartais krenti į giliausią duobę, ir atrodo, kad niekas nevyksta, o kartais kupinas entuziazmo puoli į darbus. Tačiau nors atrodytų, kad užduotis aiški, kaime visuomet nutinka kažkas netikėto. Be staigmenų bus neapsieita ir šįkart:
„Prakiuro žarna, dingo elektra. Nieko nebegalime daryti, nes atsirado rūpesčiai. Kažkur kažkas nutiko, o kas tiksliai – niekas nežino.“
Ir visgi netikėti radiniai atpirko visas nelaimes bei pradžiugins ne tik statybininkus, bet ir Martyną.
„Vienoje vietoje, tarp pjuvenų ir dulkių, atsirado sena piniginė. Suspindo aplinkinių akys, išsiplėtė žmonių šnervės… Pūpsančią, sudžiūvusią odą atsargiai pravėręs, radau pluoštą reichsmarkių, antrojo karo patrūnijusių pinigų, ir suplyšusią maisto kortelę.
Vertė tam ne kosminė, būsena popieriaus jau seniai ne algoms mokėti, tad atidaviau vietiniam muziejininkui. Kartu su dar netoliese rastomis keliomis parūdijusiomis kulipkomis – visokių kovų čia būta, vis dar atsiranda palikimas“, – sakė laidoje jis.
Taip pat M. Starkus turėjo ir svarbų susitikimą banke, kurio metu specialistas jam atsakė į svarbiausius klausimus: ar gera mintis pirmiausia įsigyti nekilnojamą turtą, o tik po to ateiti dėl to pasikonsultuoti į banką? Ar renovacija – tinkamas sprendimas senam namui? Nuo ko apskritai pradėti, kad būtų aiškus reikalingas biudžetas?
