Juos pažįsta ne tik komandų kapitonai ir žaidimo vedėjas Andrius Žiurauskas – jų veidai puikiai pažįstami televizijos žiūrovams. Andrejus ir Simona yra tie žmonės, kurie niekuomet nepraleidžia nė vienos laidos, o žaisti žaidimą jiems tapo netgi tradicija. Ką jau kalbėti apie tai, kad Andrejus netgi vieną iš savo sūnų pavadino būtent Marijono vardu…. Neatsitiktinai būtent Andrejus ir Simona tapo pirmaisiais tik šią savaitę pristatyto „galvOK“ stalo žaidimo savininkais.
Simona laidoje papildė M. Mikutavičiaus komandą, o Andrejus pastiprino M. Katlerio komandą. Kaip žaisti sekėsi tiems, kurie šį žaidimą stebi nuo pat pirmų akimirkų, vos tik šis pasirodė eteryje?
Abu dalyviai teigia, kad intelektualūs žaidimai ir protmūšiai juos domino visuomet, tačiau čia jie randa dar daugiau.
„Žaidimas „galvOK“ idealiai atitiko mano lūkesčius televizijos ekrane. Azartas, bendravimas, geros emocijos – visa tai susideda į vieną žaidimą, kurį stebiu jau keletą metų – nuo tada, kai jis pasirodė TV eteryje“, – sako Andrejus.
Jam antrina ir Simona, kuri žaidimą mėgsta ne tik dėl jo principo, bet ir dėl vedėjo, kapitonų. Moteris juokauja, kad šeštadieniais pasižiūrėti šį žaidimą jai tapo taip būtina, kaip „Tėve mūsų“. O draugus ji netgi paskatino sukurti tam tikrą tradiciją:
„Kiekvieną šeštadienį kartu su bičiuliais susirenkame žiūrėti „galvOK“ – mes net susiskirstome komandomis, turime pasiruošę specialius lapus. Niekuomet nesu pavėlavusi šios laidos įsijungti, o šia savo aistra užkrėčiau ir vaikus bei daugybę kitų žmonių.“
Kad „galvOK“ plinta it virusas, sutinka ir Andrejus, kuris į šį savo pomėgį taip pat įtraukia atžalas.
„Džiugu, kad žaidžiant šį žaidimą, laimė yra nusišypsojusi net mano sūnui – Katleris už teisingą atsakymą jam padovanojo televizorių. Jam tai buvo ypatinga akimirka – manau, kad sūnus dar ilgai tai prisimins su džiugesiu“, – sako jis.
Abu laidos gerbėjai daugybę pagyrų skiria ir komandų kapitonams, o su vienu iš jų, pasirodo, juos sieja ir šis tas daugiau.
„Iš pradžių žaidžiau pas Marijoną. Tačiau kartą, kai po pralaimėjimo parašiau jam žinutę socialiniuose tinkluose ir jis man neatrašė, aš perėjau į kitą komandą (juokiasi). Kai vėliau tai pamačiusiam Marijonui paaiškinau priežastį, jis iškart pažadėjo mane priimti į savo sekėjų būrį. Abu kapitonai – labai protingi, šmaikštūs, turintys išieškotą humoro jausmą. O mano vaikas Marijoną tiesiog dievina, klauso jo dainų. Aš pati, jei galėčiau, būčiau ne tik abiejų kapitonų komandose, bet ir prie vedėjo (juokiasi). O jei rimtai – svarbiausia žaisti“, – sako Simona.
Laidoje M. Katleris linkėjo Simonai Marijono neatrašymo nepriimti asmeniškai, kadangi ir pats niekuomet nesulaukia kitos komandos kapitono atsako.
„Tai – Marijono, o ne mūsų problema“, – juokėsi Mantas.
O štai Andrejus – užkietėjęs M. Mikutavičiaus fanas:
„Visuomet palaikau Marijoną. Manau, kad su juo esame ganėtinai įdomiai susieti – netgi vieno mano sūnaus vardas neatsitiktinai yra Marijonas. Gerbiu Marijoną kaip asmenybę, dainininką, kuris turi gerą skonį ir sugeba užvesti gana konservatyvią lietuvių liaudį pašėlti. Jo vertybės man atrodo kaip tikrai padoraus žmogaus.“
Vis dėlto šiandien Andrejus žais su Mantu. Pastarasis šmaikštavo, kad jų istorija panašėja į romantinę komediją, o galbūt po „galvOK“ jie netgi tapo geriausiais draugais...
Abu fanai užtikrinti, kad jau šį šeštadienį, žaidimo metu, jiems daug padės kapitonai. Andrejus neslėpė, jog stengėsi prieš žaidimą paskaitinėti įvairių įdomių faktų, pagilinti savo istorines žinias. Tuo tarpu Simona šypsjosi:
„Kai mane pakvietė į laidą, esu tikra – skambėjo visas kaimas, o aš buvau devintame danguje. Pirmiausiai paskambinau mamai. Ji juokėsi ir sakė, jog galbūt aš įvaikinta – niekas kitas šeimoje nėra taip dėl kažk užsidegęs, kaip aš. Moku iš savęs pasijuokti, būti dėmesio centre. Kai eisiu į kitą laidą, būtinai visai komandai iškepsiu firminių savo kibinų – emocijos liejasi per kraštus!“
Moteris, dirbanti mokytoja, jau netgi spėjo išbandyti ir naujutėlį „galvOK“ stalo žaidimą.
„Aš ne tik sužaidžiau jį su kolege, bet prieš didžiąsias metų šventes bandysime surengti ir specialų šio stalo žaidimo turnyrą tarp vyresnių klasių mokinių ir mokytojų. Apsiėmiau tam vadovauti“, – su aistra kalba ji.
