Po kelių dienų per pasaulį nuvilnijo žinia, kad ta pati režisieriaus Kennetho Branagho drama pretenduoja net į 14 Britų kino ir televizijos meno akademijos (BAFTA) apdovanojimų. Tarp nominuotųjų – ir garso takelio kūrėjai, kurių komandoje dirbo T.Blažukas.
Pirmadienį paaiškėjo, kad filmo „Belfastas“ garso takelio kūrėjų komanda apdovanojimui nominuota ir „Golden Reel“ konkurse.
69-ąjį kartą Los Andžele rengiami „Golden Reel“ apdovanojimai laikomi prestižiškiausiais tarp garso kūrėjų, nes čia profesionalai įvertina menkiausias dažnam klausytojui nepastebimas smulkmenas.
Į 17 kategorijų suskirstyti nugalėtojai bus paskelbti per kovo 13-ąją rengiamą ceremoniją.
T.Blažukas jau yra laimėjęs šią nominaciją, tiesa, tada jis nugalėjo studentų kategorijoje.
Kad šią dramą prie geriausių metų darbų priskirs kino kritikai, buvo aišku – ši juosta susižėrė daug apdovanojimų kino festivaliuose. Iš viso „Belfastas“ įvairiuose festivaliuose ir konkursuose jau nominuotas net 189 apdovanojimams, o laimėjo 29.
„Buvo kalbų, kad galime sulaukti įvertinimo garso kategorijoje. Bet žinia, kad esame atrinkti tarp 10 geriausiųjų, iš kurių nominuoti bus penki, – jau didžiulis laimėjimas“, – „TV antenai“ sakė garso dizaineris.
Šie žodžiai nekelia abejonių vien pažvelgus į dešimties filmų sąrašą, mat jame – milžinišku biudžetu išsiskiriantys „Matrica. Prisikėlimas“ („The Matrix Resurrections“), dvidešimt penktasis filmas apie legendinį šnipą Džeimsą Bondą „Mirtis palauks“ („No Time to Die“), kultinio filmo apie superherojus tęsinys „Žmogus voras: sugrįžimas namo“ („Spider-Man: No Way Home“).
Iš Vilniaus kilusio T.Blažuko šuolis į garsų pasaulį galėtų tapti neprastu scenarijumi. Dainininko Artūro Blažuko sūnus dainavo „Ąžuoliuko“ chore, mokėsi skambinti fortepijonu, kūrė muziką. Vilnietis baigė tarptautinio verslo studijas, įsidarbino draudimo įmonėje, bet visą laiką jautė, kad toks gyvenimo būdas neteikia džiaugsmo.
Galiausiai jis apsisprendė studijuoti prestižinėje Vakarų Londono universiteto Muzikos kolegijoje. Pirmame kurse lietuvis per vieną seminarą gavo užduotį sujungti garsą su vaizdu.
„Kai tai padariau, supratau, kad būtent toks darbas teiktų malonumą“, – prisiminimais dalijosi garso dizaineris.
Kad galėtų įgyti tinkamą išsilavinimą, Londone apsigyvenęs vilnietis pardavinėjo prabangius itališkus kostiumus, vėliau – fortepijonus.
Svajonė dar labiau priartėjo, kai T.Blažuką priėmė mokytis į prestižiškiausia laikomą Nacionalinę kino ir televizijos mokyklą. Tai irgi prilygo kone stebuklui, nes į kiekvieną kursą kasmet patenka vos 8 studentai.
Už metus šioje mokykloje reikėjo pakloti po 16 tūkstančių eurų. Talentu išsiskyrusiam studentui pagalbos ranką ištiesė rektorius, pats ieškojęs lietuviui rėmėjų, o po studijų dar metus leidęs kurti garso studijoje.
T.Blažukas dėkingas ir Pasaulio lietuvių fondui, kuris jam padėjo, remia kitus talentingus tautiečius.
Studijos šioje mokykloje ir įgytas diplomas atveria daug durų. Lietuvis pasinaudojo proga – jį išgarsino šios mokyklos studijoje sukurtas garso takelis „Namų ūkis“ („Homegrown“).
Dešimties minučių trukmės filmo takeliui tris mėnesius paskyręs T.Blažukas sulaukė pasaulinio pripažinimo – 2018 metais jam Holivude buvo įteiktas prestižiškiausias profesinis apdovanojimas „Golden Reel“.
„Šis apdovanojimas, be abejonės, prisidėjo gaunant kvietimus iš režisierių, bet visur reikėjo iš naujo įrodyti, ką sugebi“, – pasakojo T.Blažukas.
Garso dizaineris neslėpė, kad titulas nebūtinai atveria duris: „Esu girdėjęs, jog būna, kad nugalėtojo telefonas išvis nutyla – niekas neskambina, nes mano, kad užsiėmęs dideliais projektais ar tapo tiesiog pernelyg brangus.“
Žinia apie filmo „Belfastas“ sėkmę T.Blažuką aplankė per šventines atostogas, kai garso dizaineris po ištisus metus trukusios darbų pasiutpolkės mėgavosi ramybe.
„Vaikštinėjome jūros pakrante, gaminau šeimai valgį, nes tai atpalaiduoja nuo rūpesčių, – šypsojosi pajūryje su žmona dizainere Aurelija (36 m.) bei dukromis Aimie (3 m.) ir Thea (2 m.) įsikūręs vyras. – Kepiau dukterims blynus ir džiaugiausi buvimu kartu.“
Režisieriaus K.Branagho siūlymą jungtis prie komandos T.Blažukas sulaukė prieš dvejus metus.
Netrukus iškilo nežinomybė dėl pasaulį sustabdžiusios COVID-19 pandemijos, bet darbas vyko.
Lyginant su Holivudo filmais, šios juostos kūrėjai vertėsi su kukloku 7 milijonų dolerių (apie 6,14 mln. eurų) biudžetu.
Viską finansavo pats režisierius, tad iš pradžių garso takelį kūrė vos du specialistai: T.Blažukas buvo atsakingas už aplinkinių garsų pasaulį, o kolega – už aktorių dialogus. Garso dizaineris neslėpė, kad dabar prisiminus kūrybos procesą aplanko geras jausmas: „Turėjome labai daug idėjų, siekėme geriausio rezultato, todėl daugybę kartų keitėme ne vieną sceną.
Visiems, kam patinka garsas, turėtų mėgautis vien filmo pradžia, nes čia neliko net muzikos – tik riaušių garsai. Todėl žiūrovui iš pradžių net sunku suvokti, kur jis iš tikrųjų nusikėlė.“
Vis dėlto iki „Belfasto“ premjeros 2021 metų lapkričio 12-ąją garso takelį kurianti komanda išsiplėtė – triūsė 18 žmonių komanda.
Dabar T.Blažuko darbų sąrašas artėja prie pusšimčio. Kūrėjui jau pavyko įžengti į dar vieną atvirumu naujokams nepasižyminčią teritoriją – lietuvis buvo pakviestas į garso dizainerių komandą, kuri triūsė kuriant filmą „Gucci“ mados namai“ („House of Gucci“).
Dauguma režisierių laikosi tradicijos nekeisti komandos, su kuria dirbo ankstesniuose projektuose. Bet puikiai užsirekomendavusiam T.Blažukui pavyko prasibrauti į 75 mln. dolerių (65,8 mln. eurų) biudžetą surinkusio režisieriaus Ridley Scotto komandą.
Į elitinę kompaniją pakviestas lietuvis kūrėjas susidūrė su ypač dideliais saugumo reikalavimais.
Kad programišiai nepavogtų kuriamo filmo scenų, buvo reikalaujama kompiuterį atjungti nuo interneto, o darbo vietoje įrengti visą laiką įrašančią saugos kamerą.
„Šis kvietimas buvo didžiulis iššūkis, nes tokią akimirką supranti, kad neturi teisės nuvilti.
Juk pagal rekomendacijas ir ankstesnius darbus vertinantis režisierius tikisi, kad rezultatas bus ne mažiau stulbinantis“, – akimirką, kai gavo kvietimą, prisiminė garso dizaineris.
Filme „Gucci“ mados namai“ vaidina visas būrys garsenybių – Lady Gaga, Alas Pacino, Jeremy Ironsas, Adamas Driveris, Salma Hayek, Jaredas Leto.
Tiesa, lietuvis su šiomis pirmojo ryškumo žvaigždėmis akis į akį nesusidūrė, nes jo darbas – įpinti vaizdą į po kruopelytę surinktų garsų pasaulį. Tiesioginį kontaktą su aktoriais turi tik tie garso komandos nariai, kurie įrašinėja dialogus.
„Filme „Gucci“ mados namai“ buvo daug galvosūkių, kad kiekvienos scenos garsas atitiktų laikmetį, žiūrovą įtrauktų į būtent tą psichologinę būseną.
Pavyzdžiui, daug laiko praleidome kurdami garsą scenai, kai policija uždarinėja mados šou, o solistė dar dainuoja.
Pagrindiniu akcentu tapo uždaromų durų trenksmas – atrodo lyg ir paprasta, bet suderinti veiksmų eigą, garsų ritmą būna sudėtingiausia, kai scenos subtilios, o žiūrovai susikoncentravę į vieną garsą“, – pasakojo T.Blažukas.
Pasak garso dizainerio, ypač svarbu jausti, kokio fono reikia kiekvienai scenai, dialogui, kad būtų sukurta norima nuotaika ar atmosfera: „Patricija kalbasi atokioje kavinėje, derasi dėl savo vyro žmogžudystės, o mums reikėjo sugalvoti, kokį garsą skleidžia medžių šnarėjimas, kalenantys geniai ir kranksinčios varnos, pravažiuojantys automobiliai.
Viskas – net garsų intensyvumas ir kelio danga – turėjo sukurti atitinkamą nuotaiką.
Viskam reikėjo ypatingo tikslumo, nes garsas turi būti ne tik natūralus, bet ir atitinkantis epochą, metų laiką, scenos nuotaiką.
Tai – nemenkas iššūkis, nes net kiekvienas didmiestis skirtingu metų laiku, skirtingu laikotarpiu pasižymėjo savitu triukšmu.
Pavyzdžiui, Italijos miestams būdingas motorolerių „Vespa“ gaudesys 9-ajame dešimtmetyje buvo kitoks nei po dešimtmečio ar šiais laikais.“
Nemažą dalį garsų, kuriuos naudoja filmuose, T.Blažukas yra įsirašęs pats. Namiškiai ir draugai yra įpratę garso dizainerį ir laisvalaikiu matyti su nedideliu diktofonu rankose.
Kol kompanija gėrisi senamiesčiu, jis bando įrašyti krintančių fontano purslų garsus. Lietuvis yra įrašinėjęs ir kivirčų, peštynių garsus.
Tai turėjo atrodyti keistai, nes kiti aplinkiniai suskubo skambinti ir kviesti į pagalbą policijos pareigūnus.
„Aišku, reikiamų garsų galima nusipirkti, yra specialios bibliotekos, bet manau, kad tiesiog privalu turėti savo įrašų kolekciją. Be to, dažnai konkrečiam filmui reikia specifiškų garsų.
Kitaip įrašytas to paties objekto garsas gali būti visiškai netinkamas, todėl galioja taisyklė: kuo rimtesnis projektas – tuo daugiau praleidžiama laiko įrašinėjant ir kuriant garsų pasaulį būtent tam kūriniui, – pasakojo T.Blažukas. – Būna, kad ir su kolegomis pasidalijame.“
Lankydamasis Kuveite, kuriame architektu dirba jo brolis Ričardas, T.Blažukas sumanė įrašyti paryčiais tikinčiuosius melstis kviečiantį mulą.
Šis bandymas virto nemenku iššūkiu, nes svetimšalius tuoj apsupo iki dantų ginkluoti kariai.
Jie nepatikėjo, kad garso dizaineris viso labo tik įrašinėjo mulos kvietimą melstis, todėl pasikvietė viršininką.
Kadangi T.Blažuko brolis dirbo legaliai, turėjo darbo leidimą, kariškius galiausiai pavyko įtikinti, kad ryto garsų įrašymas nėra susijęs su piktais kėslais.
Garso dizaineris prisipažino, kad kartais sąmoningai savo kūrinyje palieka savą žymę.
Tokią turi ir filmas „Gucci“ mados namai“ – Patricijos, kurios vaidmenį sukūrė Lady Gaga, ką tik gimusio kūdikio verksmas iš tiesų yra T.Blažuko dukters pirmi pasisveikinimai su pasauliu.
Kai prasideda naujas projektas, T.Blažukas panyra į garsų pasaulį – kasdien jame praleidžia 8–10 valandų. Kūrėjas šypsojosi esąs dėkingas žmonai Aurelijai, kuri jį sugrąžina į namus.
„Garso takelio sukūrimas nėra paprastas darbas, kaip gali pasirodyti.
Dažnai tai užtrunka pusę metų ar net metus. Visą laiką filmas formuojamas, nenustoja keistis, nes pokyčių reikia kuriamiems vaizdo efektams, iš naujo filmuojamos scenos.
Kai režisierius jau turi pirmąją jo viziją tenkinančią filmo versiją, ją kartu su garso takeliu pirmiausia pristato studijai. Viskas iškeliauja į vadinamą „Test Screenings“ (bandomąją atranką) – filmas rodomas skirtingoms tikslinėms žmonių grupėms, jiems pateikiami klausimai – siekiama sužinoti, kas patiko, kas buvo nesuprantama.
Taip filmas artėja prie galutinės versijos, kartu keičiasi ir garso takelis.
„Dabar esame atidavę savo darbą režisieriui su montuotoju.
Jie Los Andžele pristatinėja filmą ir svarsto, ką reikėtų keisti.
Po kelių tokių testų bus sukurta galutinė versija“, – garsų virtuvės paslaptimis dalijosi T.Blažukas.
Kai filmas būna užbaigtas, grupelėmis į peržiūras kviečiami kūrėjai su šeimos nariais – jie turi privilegiją pamatyti premjerą, kol ji dar nerodoma kino teatruose.
Londone nuo 2008 metų gyvenęs T.Blažukas dabar mėgaujasi ramybe pajūrio mieste. Į Heistingsą šeima persikėlė pernai rugsėjį, nes pabodo didmiesčio triukšmas, minios žmonių.
„Norėjome miestelio, kuriame pažįsti kaimynus, atmosferos. Kas gyveno Londone, žino, ką reiškia kasdienis košmaras važinėti traukiniais.
Čia – kitaip, nors trumpam sugrįžti į didmiesčio šurmulį patinka“, – ramybe džiaugėsi kūrėjas.
Per šešerius metus darbų sąraše jau 41 filmą turintis garso dizaineris neslėpė – dabar laukia, ar „Belfasto“ garso takelis pateks į „Oskarų“ nominantų penketą.
Gausybė jau gautų apdovanojimų teikia vilties, nors abejonių nėra, kad lietuvis kūrėjas jau tapo elitinių garso kūrėjų klubo nariu.
