Karo išvakarėse buvo įsitikinę – jo nebus
„Su Julijos ir Artiomo šeima susipažinome pačią pirmą pabėgėlių registracijos centro Alytuje darbo dieną. Nuvykau padėti komandai. Baigėme rengti saugią erdvę vaikams, kai tarpduryje išvydau labai pavargusią porą su penkiais vaikais. Supratau, kad nėra laiko laukti, kol jiems bus rastas ir paskirtas laikinas būstas – su juos į Lietuvą parvežusio savanorio Donato pagalba grįžome visi į Vilnių. Para laiko su šia šeima nuo pat pirmų karo Ukrainoje dienų leido iš tiesų pajusti, ką išgyvena ir kaip jaučiasi iš jo ištrūkę žmonės, kaip jaučiasi vaikai“, – sako organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovė Rasa Dičpetrienė.
Pirmą parą Lietuvoje Rasos namuose praleidusi šeima gyveno Kyjivo srityje, Bravoruose. Julia pasakojo, jog vasario 23-ią dieną, karo išvakarėse, nuvažiavę į miesto centrą pamatė dalinamus lankstinukus su informacija, kaip elgtis karo metu. Nustebę paklausė juos dalinusio žmogaus: „Kodėl jūs tai darote? Juk karo nebus“. Tas atsakė, kad nebus, bet dėl visa ko kuprines reikėtų susidėti. Sugrįžo namo, atsigulė miegoti ir po kelių valandų du vienas paskui kitą nugriaudėję sprogimai išvertė iš lovos. Artiomas išbėgo į balkoną ir grįžęs pranešė, kad karas vis tik prasidėjo.
Atakos metu slepiantis krūmuose – pro akis prabėgo visas gyvenimas
Susirinkę vaikus – mažiausiam Lazariui dar nebuvo nė metukų, mažylėms Apolinarijai ir Darijai – 3 ir 4, vyresniosioms Marijai, Sofijai ir Jevgenijai – 7, 11 ir 14, Julija ir Artiomas išvažiavo pas giminaičius į netoliese esantį kaimą. Čia praleidę neramią naktį, nusprendė, kad bus saugiau vežti vaikus kuo toliau nuo Kyjivo. Vyriausioji duktė Jevgenija liko su močiute ir teta, vis dar abejojančiomis, ar verta bėgti. „Užvažiavom į namus pasiimti dokumentų, pagriebėm džiūvėsių, vandens, sauskelnių, maistelio Lazariui ir, vengdami pagrindinių kelių, išvažiavom“, – sunkiai rinkdama žodžius paramos koncertui ruošiamame siužete pasakoja Julia.
Ukrainos – Lenkijos pasienyje, palikę mašiną pakelėje, nes eilė buvo 7-8 km ilgio ir būtų tekę laukti ne vieną parą, kol kirs sieną, su mažuoju ant rankų patraukė pėsti. Beieškant mašinos, kuri pervežtų per sieną, teko porą kartų bėgti slėptis į mišką, išgirdus skelbiant oro ataką. „Girdi, kad šaudo, bet nesupranti, nei iš kur, nei kodėl. Klupdamas bėgi, bijai pargriūti, nes bėgančių daug, gali sumindyti. Artiomas neša Lazarį, 3-jų metų Poliai sunku... Kažkoks vyras paėmė ant rankų ir nunešė. O ten jau nebėra medžių, už kurių gali pasislėpti, visur stovi žmonės su vaikais. Tai sukritom už krūmo. Nepasakysiu kiek laiko truko ataka, neilgai, bet prieš akis prabėgo visas gyvenimas“, – prisimena Julia.
Lenkijoje sulaukus lietuvio pagalbos – pasijuto lyg patekę į pasaką
Autobuso, kuris sutiko pervežti gausią šeimą per sieną, vairuotojas, tik įvažiavus į Lenkiją, paprašė jų išlipti, nes negali vežti stovinčių keleivių. Julia pasakoja: „ Išlipau... naktis... net nesuprantu, kur mes... nespėjau apsidairyti, sustojo mašina, išlipo vyriškis, prisistatė, kad yra Andrius, paklausė, ar reikalinga pagalba, pasakė, kad gali nuvežti į Lietuvą. Pasijutau lyg būtume patekę į pasaką“. Lietuvis išvargusiai šeimai pusiaukelėje išnuomojo kambarius motelyje pailsėt. „Vaikai atsigavo, pradėjo šypsotis... Saugu, ramu... Toks kontrastas! Iš ten, kur buvom, patekom į rojų“, – sako Julia.
Kitą dieną Andriaus į pagalbą iš Lietuvos pakviestas draugas Donatas, Julios ir Artiomo šeimą atvežė į Alytaus pabėgėlių centrą, kur juos ir sutiko „Gelbėkit vaikus“ vadovė Rasa bei vėlų vakarą parsivežė į Vilnių. Jau kitą dieną „Stiprūs kartu“ savanoriai pasiūlė šeimai būstą apgyvendinimui, padėjo Artiomui grįžti į Lenkiją parvežti vis tik bėgti iš Ukrainos nutarusios vyriausiosios dukters su Artiomo seseria. Aktyvių mamų bendruomenė www.motherhoodissexy.com parūpino mažajam Lazariui būtiniausius daiktus, privatus „Šeimų darželis“ priėmė mažąsias mergaites ir pažadėjo nemokamai prižiūrėti ir pamaitinti. Mergaitės jau lanko darželį, vyresniosios – mokyklą.
Paramos koncertas kvies aukoti Ukrainos vaikams
Visą Julijos ir Artiomo pasakojimą apie kelionę iš Ukrainos į Lietuvą ir čia pradedamą naują gyvenimą LNK parodys jau kovo 25 d., penktadienio, vakarą. Paramos Ukrainai koncerto metu žiūrovai bus kviečiami aukoti Ukrainos vaikams. Juos „Gelbėkit vaikus“ pasitinka jau pabėgėlių registracijos centruose, čia įrengtose saugiose erdvėse. Į organizaciją taip pat kasdien kreipiasi šimtai į Lietuvą atvykusių Ukrainos šeimų, kurioms reikia visko – nuo dantų šepetuko iki vežimėlių ir lovyčių vaikams. „Gelbėkit vaikus“ taip pat atsakinga už besilaukiančias Ukrainos mamas – rūpinasi, kad joms būtų suteikta visa būtina medicininė pagalba.
Tiek pagalbos daiktais, paslaugomis, tiek emocinės paramos šeimoms iš Ukrainos reikės ne savaitę, ne mėnesį ir net ne metus. Tiek, kiek jos liks Lietuvoje, tiek „Gelbėkit vaikus“ ukrainiečių vaikais rūpinsis organizacijos dienos centruose visoje Lietuvoje. Jų veiklai užtikrinti jau dabar galima aukoti trumpaisiais telefonų numeriais: 1407 – auka 3 Eur, 1416 – auka 5 Eur, 1415 – auka 10 eur ir Aukok.lt – neribota suma.
