Šį šeštadienį „Lietuvos ryto“ televizijos ekranuose rodoma laida „Švarūs miestai“ keliaus po Ignaliną, kuri garsėja ežerais, Aukštaitijos nacionaliniu parku bei kitomis turistinėmis vietomis. Šį jaukų miestelį supa net aštuoni ežerai, nutiesti žavingi smėlio takeliai pušynuose, puikūs paplūdimiai ir sporto erdvės. Ekologija čia taip pat nesvetima, mat ant vis daugiau pastatų stogų iškyla modernios technologijos, gaminančios žaliąją energiją.
„Praėjusiais metais ant kelių mokyklų stogų buvo įdiegtos fotovoltinės saulės elektrinės, šių metų pabaigoje tą planuojame ir ant savivaldybės pastato, o tai duoda nemažai taupymo. Ypač mokyklose, kurios visą vasarą gamino ir kaupė elektrą beveik visai žiemai. Tačiau ties tuo nesustojame, laukia ir tolimesni dideli tokie patys projektai, kurių metu atsiras ir darbo vietos eksploatavimo darbams, priežiūrai, aplinkos tvarkymui“, – laidoje pasakos Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktorė Jūratė Balinskienė.
Be to, kad miestelis investuoja į alternatyvius energijos šaltinius, čia taip pat netrūksta ir tvarią ekologiją puoselėjančių sprendimų: įrengiami atliekų rūšiavimo konteineriai, jų pusiau požeminės zonos bei didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, tačiau pasak rajono savivaldybės administracijos direktorės, prie švarių gatvių prisideda ir patys gyventojai, kurie sąmoningai rūšiuoja šiukšles bei prižiūri savo teritoriją.
Ignalina šiuo metu yra kurortinė teritorija ir aktyviai siekia kurorto statuso, todėl rajono savivaldybė aktyviai dirba, jog čia malonu būtų ir miesto gyventojams, ir svečiams. Šiuo metu Ignalinoje gyvena apie 5 tūkst. gyventojų, bet kaip sako miesto seniūnas, didmiesčių žmonės noriai atvažiuoja čia išeiginių ar atostogų metu, perka vieno-dviejų kambarių butus ir juose įsikuria poilsiui skirtą kampelį. Būtent ir siekiant pritraukti miesto svečių dėmesį bei tuo pačiu pagerinti ignaliniečių gyvenimo kokybę, miestelyje nutiesti per gražiausias gamtos vietas vedantys takai ir įrengtos pramogų zonos, kuriose veiklos randa tiek aktyvaus, tiek ramaus laisvalaikio mylėtojai.
„Didelį dėmesį skiriam sportui ir turizmui. Šiemet užbaigtas pėsčiųjų-dviračių takas, gyventojų vadinamas Žaliuoju, vedantis per Šiekščio ežerą, kuriuo sodų bendrijos nariai gali saugiai pasiekti savo namus. Ignalinos mieste yra apie 30 km takų, nebūtinai asfaltuotų, daug jų gruntinių, aplink ežerus, per miškus. Yra ir trasos riedutininkams bei slidinėtojams, įrengti paplūdimiai prie ežerų su prieigomis ir smėlėtais krantais“, – laidoje pasakos Ignalinos miesto seniūnas Valentinas Rumbutis.
Ignalinos miestas rūpinasi aplinkos grožiu ne vien tik iš estetinės pusės, bet ir atsižvelgdamas į gyvenimo sąlygų praktiškumą. Ignalina buvo viena pirmųjų, kuri renovavo namus ir tokiu būdu šilumos suvartojimas daugiabučiuose ženkliai sumažėjo, o mažesnė šiluma siejasi ir su mažesniais į orą išleidžiamų teršalų kiekiais. Žvelgiant iš ekologinės prizmės, šis miestas jau prieš 20 metų pradėjo šildymui naudoti biokurą, o šiemet atnaujinę įrenginius, tik dar efektyviau prisidėjo prie gamtos tausojimo.
„Tas perėjimas nuo iškastinio kuro prie biokuro iš tiesų prisidėjo prie viso pasaulio kovos su aplinkos tarša. Eliminavome anglies dioksido išmetimus, kietųjų dalelių kiekis taip pat stipriai sumažintas. Naujos technologijos, kurios šiai dienai pasaulyje jau keičia ir biokurą, vieną dieną atkeliaus ir pas mus, tačiau šiais metais įsigijome du naujus metalinius katilus, kurie leis mums dirbti platesniame reguliavimo diapazone ir taupys kurą. Įrengtas ir naujas ekonomaizeris, kuris iš dūmų išgauna papildomą šilumą, o su katilais pastatytas elektrostatinis filtras sumažins iš dūmų išmetamų kietųjų dalelių kiekį“, – laidoje pasakos UAB „Ignalinos šilumos tinklai“ direktorius Saulius Ruškėnas.
Nuo Ignalinos kylant aukštyn link Zarasų, Raudondvario kaime įsikūręs įmonės UAB „Foksas“ gamybos padalinys, kuriame jau dvylika metų puoselėjami ekologiški sprendimai maisto pramonėje. Jie siūlo daugiau nei 100 skirtingų, itin kruopščiai atrinktų, aukščiausios kokybės produktų, kurių visų pakuotės pažymėtos žaliu lapuku, išduodančiu apie jų ekologiškumą.
„Kuomet startavome veiklą, ekologija Lietuvoje buvo visai nepopuliari, bet matėme, jog vakarų šalyse ekologiškų produktų vis dažniau atsiranda lentynose ir žmonės tai vertina, tad ši banga su laiku atsiris ir iki mūsų, kaip ir visos mados. Šiandien dienai Lietuvoje ekologija užima 2–3 proc. maisto segmente, kai tuo tarpu Amerikoje – 17 proc., tad mes dar turime kur vytis ir kur eiti“, – laidoje pasakos UAB „Foksas“ vadovas Aurimas Bagdanavičius.
Anot pašnekovo, žmonės gali investuoti į brangesnį produktą, bet tokiu būdu gauti žymiai sveikesnį, užaugintą be pesticidų ir kitų chemikalų. Jie maisto produktuose atsirado tik prieš kokius 20–30 metų, todėl jų pasekmės taip pat pasirodys tik po gerų dešimtmečių, todėl ekologiškumo kultas dar vystysis ir toliau, nes sveikiau maitinantis sumažėja ir ligų rizika. Ekologiški produktai nėra purškiami jokiais chemikalais, pesticidais ar sintetinėmis trąšomis. Jie yra griežtai reglamentuojami ir jeigu nors menkiausiai rodiklis viršija normas, toks produktas nėra paleidžiamas į rinką.
„Galėtume kaip pavyzdį paimti kavą, nes tai yra labiausiai chemikalais purškiamas augalas pasaulyje. Kava auga drėgnoje aplinkoje, o tai palanki terpė veistis pelėsiui, dėl to dalis derliaus lieka nepanaudotas. Prekybininkai, bandydami tai apeiti, purškia augalą chemija, kuri niekur nedingsta net ir paskrudinus kavos pupeles ar jas perdirbus. Kartu su ta kava, kurią nusiperkam, mes išgeriam visą chemijos kokteilį“, – apie ekologiškų produktų naudą sveikatai pasakos įmonės vykdančioji vadovė Viktorija Junčė.
Ekologija sugrįžta į jūsų ekranus. Nepraleiskite „Švarūs miestai“ laidos jau šį šeštadienį, 11 val. ryto, per „Lietuvos ryto“ televiziją!
