Nuo Viktorijos ir Lauryno Suodaičių sūnaus gimimo praėjo beveik du mėnesiai, tačiau pirmą kartą pasakodama apie jo atėjimą pora vis dar sunkiai renka žodžius ir tramdo emocijas... Kodėl taip laukto sūnaus gimimą Viktorija ir Laurynas vadina išbandymu, tapusiu pamoka, privertusia labiau vertinti ne tik vienas kitą, bet ir viską, ką turi?
Populiarus posakis „papasakok apie savo planus, ir Dievas tik pasijuoks“, pasak poros, puikiai tinka prisimenant, kaip jų sūnus atkeliavo į šį pasaulį. Iki nustatyto gimdymo termino pasak Viktorijos buvo likusius daugiau nei dvi savaitės, tad Laurynas ramia širdimi išsiruošė į medžioklę.
Pajutusi skausmus Viktorija pasakoja nė negalvojusi, kad tą naktį teks gimdyti, tačiau pasitarusi su ką tik iš lėktuvo po kelionės lipančia gydytoja, nusprendė nuvykti į ligoninę pasitikrinti. Visas nėštumas, pasak Viktorijos, buvo sklandus ir lengvas.
„Turėjau būti viena tų nėštukių, kurios nesunkiai pagimdo, ir išvyksta namo...“, – pasakoja Viktorija.
Tačiau po apžiūros ji išgirdo gydytojos nerimą sukėlusias žinias apie virkštelę, apsisukusią aplink kūdikio kaklą.
„Tada Laurynui paskambinau su ašaromis akyse“, – prisiminė Viktorija.
Gimdyme dalyvavęs Laurynas, pasak Viktorijos, tapo didžiausia atrama ir pagalba tuomet, kai ėmus kristi vaiko širdelės tonusams, buvo skatinamas gimdymas, o ji dėl streso tarsi negirdėjo gydytojų nurodymų ir nesugebėjo jų tinkamai vykdyti. Tačiau daugiausia nerimo ji patyrė vos sūnui gimus.
Poros sūnus gimė pridusęs, todėl jo verksmą, primenantį dejones Viktorija ir Laurynas išgirdo dar negreitai.
Apie visus išgyvenimus ir dramas ateinant sūnui į pasaulį – išskirtinis Viktorijos ir Lauryno Suodaičių interviu laidai „Nuo... Iki...“ jau šį pirmadienio vakarą, 20 val., tik per LNK.
