Žiūrovų laukia pokalbis apie bene dramatiškiausius šio amžiaus Europoje metus, kuriuose ryškiausią žymę paliko agresorės Rusijos Ukrainoje pradėtas karas. Neaptarti neliks ir ateinantys metai. Ar galime tikėtis, kad jie bus lengvesni?
Specialioje laidoje iš prezidentūros, G.Nausėda dalinosi mintimis apie tai, kokie sprendimai Ukrainai jau šiandien būtų leidę priartėti prie pergalės, bei kaip į karą nuo pat pradžios sureagavo Europa. Anot prezidento, nemažai išmokome ir mes, būdami Lietuvoje.
„Atsirado daug gražių dalykų, kurių nepaminėti būtų klaida. Tai – mūsų visuomenės solidarumas, nevyriausybinių organizacijų įsitraukimas ir tiesiog paprastų žmonių iniciatyva – spontaniška, nenulemta jokių valdžios sprendimų. Ji buvo labai graži ir ji tebesitęsia.
Šiuo požiūriu Lietuvos visuomenė yra susitelkusi, vieninga, solidari. Visi puikiai suprantame, kad karas Ukrainoje – ir mūsų karas. Taip, jis nevyksta mūsų teritorijoje, ir tam tikra prasme esame dėl to laimingi, bet Ukrainos pergalė bus mūsų pergalė. Nes kitas scenarijus, kurį aš atmetu kaip negalimą, neįmanomą – Ukrainos pralaimėjimas – būtų ir didžiulis Lietuvos pralaimėjimas. Ir, be jokios abejonės, mūsų nacionalinio saugumo interesai būtų pažeisti iš esmės“, – sakė laidoje G.Nausėda.
Be konfliktų pasauliniu mastu, šiemet nesutarimų pasitaikė ir Lietuvoje. O viešojoje erdvėje 2022 metais ne kartą nuskambėjo užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio bei paties G.Nausėdos nesusikalbėjimai. Tačiau, kaip laidoje sakė prezidentas, būtent šiais, Ukrainos klausimais, tarpusavio nesusikalbėjimų ne tik buvo išvengta. Dar daugiau – rasti vieningi sprendimai.
„Nenorėčiau tapyti paveikslo juodai baltai. Šis užsienio reikalų ministras padarė nemažai gerų darbų, ir, sakykime, tokiais klausimais, kaip požiūris į Rusiją ar parama Ukrainai, mes esame visiškai tame pačiame puslapyje. Dėl to nė nekyla jokių abejonių“, – sakė G.Nausėda.
Vienybė šiuo metu mūsų šaliai ypač reikalinga – prezidentas viso to sakė besitikintis ir iš kitų valdančiųjų: „Dabartiniu metu mes negalime sau leisti sugriauti dar ir Parlamento, vykdomosios valdžios. Ypatingai šiame kontekste, kuomet karas pereina į lemiamą fazę, yra daugybė saugumo iššūkių, vis dar tebėra ir tam tikrų pandemijos atgarsių, daugybė socialinių, energetinių klausimų. Mūsų valstybės stabilumas man yra labai rimtas veiksnys. Dėl šito veiksnio galima sukandus dantis irtis į priekį. Svarbiausia, kad tai nebūtų irimasis atgal, bet vis dėlto irimasis į priekį.“
Kiti metai Lietuvai taps ypatingi, o ypač dėl vieno svarbiausių kitų metų įvykių Lietuvoje – NATO viršūnių susitikimo. Didžiuliu pasiekimu jį laiko ir G.Nausėda – prezidentas laidoje įvardino visus svarbiausius šio susitikimo tikslus.
„Tai – didžiulė Lietuvos diplomatinė sėkmė. Pastangas pradėjome dėti, jei gerai prisimenu, iškart po išrinkimo prezidentu. Dar 2019 metais pradėjome pratinti prie šitos minties NATO bendruomenę. Ilgainiui tai įgijo labai apčiuopiamus kontūrus ir galiausiai kilo klausimas netgi dėl to, kur organizuoti 2022 metų NATO viršūnių susitikimą. Tąkart buvo apsispręsta, kad dėl Ispanijos narystės NATO jubiliejaus, mes atiduodame šią garbingą teisę Ispanijai, bet mainais gauname galimybę organizuoti NATO viršūnių susitikimą Vilniuje 2023 metais. Ir šiandien tai yra realybė“, – sakė jis.
Ką G.Nausėda laikytų Ukrainos pergale prieš Rusiją? Už ką prezidentas ketina balsuoti per artėjančius merų ir savivaldybių tarybų rinkimus? Kaip G.Nausėda vertina Vyriausybę ir ar pasitiki G.Landsbergiu? Visi atsakymai – jau šį vakarą.
Dėmesio centre. Edmundo Jakilaičio interviu su Lietuvos Respublikos prezidentu Gitanu Nausėda – gruodžio 31 d., 17.30 val. per TV3 arba tv3.lt
