Antrajam sezonui į „Lietuvos ryto“ televiziją sugrįžta žiūrovų pamėgta sekmadienio ryto laida „Gyvenimas versle“, kurioje ir toliau kaskart uždangas į nematomą savo veiklų pasaulį praskleidė šalyje puikiai žinomi prekiniai ženklai. Nors žodyne žodis „verslas“ apibūdinamas kaip veikla, suteikianti pirkėjams prekes ir paslaugas, tačiau iš tikrųjų už to slypi kur kas daugiau. Už kiekvienos sėkmingos verslo istorijos yra žmonės, nuolatiniai sprendimai ir iššūkiai, su kuriais tenka susidurti vystant savo mylimą veiklą.
Šio sekmadienio laidos herojė – savo vardo mados namų įkūrėja Erika Vitulskienė, kuri savuoju verslu užsibrėžė įrodyti, kad nepriklausomai nuo kūno apimčių, kiekviena moteris gali atrodyti stilingai ir seksualiai. Šiandien šiems mados namams jau beveik ketveri, tačiau, kaip pasakoja žinoma moteris, per tuos metus ji patyrė tiek šilto, tiek šalto.
„Sako, kad ne visos emocijos yra geros, tačiau aš manau priešingai, nes būtent iš pykčio ir gimė šitie mados namai. Aš niekada neturėjau galimybės rinktis, kaip noriu rengtis, o aš mėgstu drabužius, mėgstu madą. Lietuvoje net kelnių savo dydžio nenusipirkčiau, todėl ir pasakiau, kad o kas, jeigu ne aš, atvers tuos galimybių vartus“, – laidoje verslo pradžią prisiminė moteris.
Pradėjus verslą Erikos laukė ne tik finansiniai, bet ir psichologiniai iššūkiai. Verslininkė susidūrė su didžiule pykčio banga socialiniuose tinkluose, straipsnių komentaruose ir netgi gyvai, nors ji tik norėjo suteikti galimybę „plus size'' moterims vilkėti stilingus bei patogius drabužius.
Išsikeltas tikslas gražus, tačiau glamūro buvo kur kas mažiau, nei Erika tikėjosi. Mados dizaino studijų ji nebuvo baigusi, todėl visko teko mokytis nuo pagrindų: piešimo, konstravimo, siuvimo ir išmokti tai privalėjo labai greitai, nes kiekviena klaida kainavo didelius pinigus.
„Pagrindinis tikslas buvo kuo greičiau išlipti į nulį iš minuso. Pirminė mano investicija į šį verslą buvo apie 100 tūkst. eurų ir aš labai nervindavausi kurdama kolekcijas, nes neturėjau teisės klysti. Jeigu man modelis nepasiseks, tai reikš bankrotą“, – apie nematomą verslo pusę pasakojo Erika.
Maža to, beveik dvejus metus verslas nenešė jokio pelno. O tuomet atėjo karantinas, vėliau Ukrainoje prasidėjo karas – visą tai darė įtaką mažėjantiems pardavimams, todėl Erikai teko priimti skaudų sprendimą – uždaryti fizinę parduotuvę.
„Tris metus aš juodai dirbau, todėl fizinės parduotuvės uždarymą priėmiau kaip asmeninį pralaimėjimą. Tačiau po to leidau sau suprasti, kad tai nėra jokia pabaiga, aš tiesiog pakeičiu bendravimo su klientais būdais, nes internetinė parduotuvė toliau veikia ir gyvuoja. Uždariusi fizinę parduotuvę, aš visą vasarą skyriau sau ir buvau tokia laiminga, kad kaip reikiant atsigavau“, – laidoje atviravo Erika.
Kita laidos tema: vaikystėje nemėgstama veikla virto sėkmingu verslu
Tūkstančiai kvadratinių metrų skaldytų džiovintų malkų gamybinių nei sandėliavimo patalpų, daugiau nei 100 darbuotojų ir ambicingi tikslai – tai yra kuo „VLI Timber“ gyvena šiandien. Ironiška, mat šios įmonės vadovas pripažįsta vaikystėje negalėjęs pakęsti būtent tų namų ruošos darbų, kurie buvo susiję su malkų paruošimu.
„Nuo pat vaikystės mano nemėgstamiausias darbas buvo su broliu ruošti malkas. Nešti jas iš malkinės į rūsį, kurti pečių. Kaip vyresnis brolis visada padarydavau didžiąją darbo dalį ir buvom sutarę, kad jau su malkomis niekada nedirbsime, bet gyvenimas taip susiklostė, kad dabar visas darbas tik apie tai ir sukasi“, – laidoje pasakojo įmonės vadovas Darius Lackus.
Nors vyras teigia niekada nesvajojęs, apie tokį verslą, įtakos tam turėjo šeima. 2008-aisiais atėjus krizei, tėčio turima lentpjūvė pradėjo skaldyti malkas, o Darius įsitraukė į klientų paieškas. Pirmasis klientas buvo iš Danijos ir taip po truputį vyras ėmė pardavinėti ne tik tėčio įmonės produkciją, bet ir pirkti iš kitų gamintojų Lietuvoje.
Tačiau dažnai nusiviliant supirktos produkcijos kokybe, 2011-aisias metais jis atidarė pirmąsias savo skaldytų džiovintų malkų gamybos linijas. Ir nors malkų verslas sezoninis, įmonė sugalvojo, kaip savo veiklą paversti pritaikytą visiems metams: vasarą malkas sandėliuoti, o jas parduoti tik artėjant žiemai.
„Tokiai idėjai įgyventi reikėjo pinigų. Nuėjome į banką, pasiėmėm milijono litų paskolą, bet iš niekur nieko klientas užsakė produkciją visai vasarai, todėl už tą milijoną nusipirkom dar daugiau įrangos. Bet gamyba išsiplėtė stipriai, procesai nebuvo sutvarkyti ir matėm, kad produkcija parduoda, bet to milijono sąskaitoje tai nėra“, – apie patirtus iššūkius atviravo Darius.
Suvaldyti iškilusią krizę prireikė daugiau nei dviejų metų, bet tai tik sutvirtino šeimos ryšį, mat čia jie dirba kartu: Darius atsakingas už finansavimo sprendimus bei gamybinius projektus, kuriuos įgyvendina tėtis, mama prižiūri produktų kiekius ir jų atitikimą sistemoje, o brolis yra pirkimų ir pardavimų asas. Negana to, 2019-aisiais metais įmonė užsibrėžė didžiulį tikslą – per dešimtmetį pasiekti 100 milijonų apyvartą ir sėkmingai šio tikslo eina.
Kita laidos tema: odos grožis prasideda nuo jos sveikatos
Prieš 12 metų užgimęs lazerinės dermatologijos kabineto verslas šiandien išaugęs į dvi „Estetus“ klinikas Vilniuje ir Kaune, su gausiu profesionalų kolektyvu bei modernia technika. Jų vadovė pasakoja, kad kai pati rinkosi savo veiklos sritį, tokios vizijos neturėjo, mat anuomet skyrėsi ne tik teikiamų kosmetologinių paslaugų kokybė, bet ir klientų požiūris į savo odos priežiūros rutiną.
„Viskas prasidėjo prieš dvylika metų Kaune, kai plastinės chirurgijos centre atsidarėme kabinetą, vėliau jų pasidarė du, bet dirbome su vienu vieninteliu aparatu, kas yra nepalyginama su tuo, ką turim šiandien. Kai rinkausi savo pačios karjeros kryptį, buvo tokie metai, kai net nuo spuogų tinkamų priemonių nepavykdavo rasti, tad ką jau kalbėti apie lazerines procedūras, skirtas odai“, – laidoje pasakojo klinikos vadovė, lazerių specialistė Gražina Meilutienė.
Bėgant metams iš tiesų pasikeitė ne tik grožio industrija, technologijos, bet ir pats grožio supratimas. Gražina atvirauja, kad šiomis dienomis trūksta individualumo ir gaila, kad dalis žmonių nori lygiuotis į kitus.
„Mūsų tikslas, kad oda būtų sveika, o tik po to graži. Tuo ir vadovaujamės, kad pirmiausiai odą gydom. Klinikoje siūlome paslaugas, apimančias viską, ką galima padaryti su oda. Dirba gydytojai dermatologai, šalinam apgamus ir odos darinius, gydome uždegimus, šaliname kapiliarus, plaukus, pigmentą, lyginame randus, atliekame lazerių procedūras, injekcijas.
Tačiau su kiekvienu klientu individualiai aptariam jo atvejį ir parenkam tinkamiausią būdą, nesižvalgydami į tai, kas suveikė klientų draugams ar kaimynams“, – tvirtino Gražina.
Anot klinikos vadovės visuomenėje vis dar gausu klaidingų mitų apie grožio procedūras, kurios atliekamos su lazeriais ar injekcijomis. Pašnekovė perspėja, jog dauguma nepavykusių pavyzdžių atkeliauja iš klienčių, nuėjusių pas neprofesionalius specialistus, mat išsilavinimą turinčios licencijuotos klinikos darbuotojos prisiima visą atsakomybę už savo atliekamą darbą.
„Vienas labiausiai paplitusių mitų yra tai, kad neva lazeris plonina odą. Jeigu galėtų paploninti ar pastorinti odą, mes būtume dievai, nes techniškai tai yra neįmanoma. Lazeris gerina odos kokybę ir tų lazerių yra pačių įvairiausių, o skirtingos lazerio bangos skirtos skirtingoms problemoms spręsti. Kitas stiprus mitas, kad jeigu susileisiu botulino, jo veikimui pasibaigus bus blogiau.
Priežasties tame nėra, gydytojai stengiasi tą paaiškinti, kad tiesios kaktos be botulino nėra, nes žmogui nuo 25–30 metų serumo užsitepus ant kaktos jinai neištiesėja. Kita istorija, kad jeigu suleido hialurono, kai jo nebebus, viskas nukris, nuglebs. Hialuronas yra natūrali rūgštis, kuri drėkina odą ir jeigu matosi, kad padaryta, reiškia padaryta blogai“, – laidoje pasakojo specialistė.
