„Nėra ko stebėtis“, – sakė LNK laidos „Bučiuoju. Rūta“ gatvėje kalbinti lietuviai ir klausė: kaip taip nutinka, kad rinkdami savo tarnus, kuriems mokame atlyginimą, išsirenkame ponus, kurių už prastą darbą nei iš posto iškrapštysi, nei labai nubausi?
Tam galą padaryti svarsto buvęs Seimo narys ir dainininkas Antanas Nedzinskas, kuris ką tik buvo perrinktas į Trakų rajono savivaldybės tarybą.
Laidoje Antanas neslėpė savo ketinimų pakeisti lietuvių gyvenimą į gera ir vėl balotiruosis į Seimą: „Kai mes atėjome su Valinsko partija, visi sakė, kad tokio blogo Seimo nėra buvę. Tačiau pažiūrėjus į dabartinį Seimą akivaizdu – blogesnio Seimo nei dabar nėra buvę.“
Antanas Nedzinskas dabar gyvena iš parduotų senovinių automobilių ir tarybos nario algos. Paklaustas, ar šalia jo atsirado kokia žavi dama, Antanas tikina, kad jo antroji pusė nenorėtų viešumo, bet, jei pateks į Seimą, būtinai deklaruos savo santykius viešai.
Kita laidos viešnia, emigrantė Julija neslėlė, kad visuomet svajojo pamatyti klestinčią Lietuvą ir grįžti į tokią tėvynę. Tačiau 20 metų Anglijoje gyvenanti ir dirbanti moteris sako jaučianti apmaudą: „Mes, emigrantai, dabar Lietuvą vadiname brangia Lietuva. Ir taip, tėvynę mes mylim, bet Lietuva išties tapo brangia šalimi gyventi. Man Anglijoje maisto krepšelis atsieina kone trigubai pigiau. Tai kaip emigrantai sugrįš, jeigu čia politika tokia, jog neįmanoma pragyventi?“
Nusivylimo valdžios sprendimais bei valstybinėmis įmonėmis neslepia ir verslininkė Rūta. Ji, norėdama sutaupyti, nusprendė ant nuosavo namo stogo įsirengti saulės elektrinę, skyrė tam pinigų, sumokėjo už įrangą ir įrengimą.
„Juk valdžia tai skatino, reklamavo, sakė paramą duosim, tik statykit ir taupykit“, – kalbės verslininkė. Tačiau moteris liko it apšalusi, kai netikėtai gavo 5 tūkst. eurų sąskaitą iš ESO, esą, už reorganizaciją. Pradėjusi aiškintis, kas ta reorganizacija, Rūta sužinojo, kad nieko reorganizuoti nereikia – jos gyvenvietėje užtenka galios, kabelių, skaitliukų ir visko, ko tik reikia. „Kai pradėjau kelti vėją, jie man atsiuntė taikos sutartį ir nebereikėjo nieko mokėti. O jeigu nebūčiau arši kovotoja, tai ir būčiau susimokėjus tuos 5 tūkst. eurų. Kiek žmonių taip galima išdurti?“ – piktinasi Rūta.
„Aš turbūt ir mirsiu baleto salėje“, – sakė dar vienas laidos svečias, baleto choreografas Jurijus Smoriginas. Jis neslepia, gaunantis 497 eurų pensiją ir gaudamas tokią sumą turėtų jaustis turtingas, tačiau taip nėra.
„Jeigu aš sumokėčiau už butą, ar maistui man užtektų?“. Todėl jau pensininku tapęs choreografas negaili kirčių politikams ir nė neketina nustoti dirbti bei mėgautis pensija.
Išsami diskusija – jau šį ketvirtadienio vakarą, 20 val., LNK laidoje „ Bučiuoju. Rūta“.
