Laidoje ūkininkavimo patirtimis dalinosi Justinas Lapatinskas, kuris sakė, kad laikas kaime pas močiutę buvo gražiausias jo gyvenime.
„Sodinau viską – nuo bulvių, burokų, žirnių iki svarainių, kiekvieną savaitgalį ten važiuodavau vaikystėje, bet tik dabar supratau, kokią laimę turėjau stebėti, kaip užauga daigeliai, kuriuos pasodini. Ir dabar turiu kaimą, kai nuvažiuoju, Lapatinskui duoda lopetą ir grūdus šiūpeliuoju“, – juokėsi dainininkas.
Dabar jis gyvena Vilniuje, turi du arus žemės.
„Manęs dažnai klausia, kodėl tu nieko neaugini, bet aš žinau, kad 5 centimetrai po veja yra skalda. Esu pasilikęs nedidelį plotelį, 50 centimetrų, kur auga šeši pomidorai ir du agurkai, nereikia daugiau, nes vietos nėra“.
Panevėžio apylinkėse turi sodybą dainininkė Rasa Kaušiūtė.
„Po tėčio mirties pradėjau su mama daugiau bendrauti, o jai reikia daržo, bet ji sunkiau ravi, visko prisėja, o man reikia prižiūrėti.
Sykį grįžtu iš Ispanijos – visas daržas apsodintas ir jau apaugęs žole. Reikėjo 18 arų nuravėti, kiekvieną dieną ravėdavau po 4 valandas. Ten, sodyboje, pailsiu atsiskyrusi nuo žmonių, vis dar ten randu karantiną – labai mažai žmonių, visiška laisvė“, – pasakojo dainininkė.
Šešerius metus kaime Širvintų rajone gyvena Rūta Lukoševičiūtė.
„Malonumas gyventi kaime – visada gyvendama didmiestyje, norėjau gyventi mažame miestelyje. Žiūriu paprastai: yra šiltnamis – yra anyta, nes jai patinka sodinti. Yra vištos – yra vyras. Einu tik nurinkt kiaušinius. Aš rašau eiles“, – juokėsi dainininkė ir tekstų kūrėja.
Šeimos sodyboje auginama nemažai vištų.
„Vienu metu net 40 turėjom, dabar liko 17, dar 2 antys ir 2 gaidžiai. Auginame ir dėl kiaušinių, ir dėl grožio, ir dėl to, kad turiu su kuo pabendrauti – jų paklausinėju, kaip sekasi, ką veikia, kaip miegojo. Jos labai protingos ir prisirišę kaip šuniukai“, – šypsojosi Rūta.
Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška, dabar turi 3 hektarus žemės, bet planuoja turėti trigubai daugiau – valdose sodas ir 5 avys.
„Turiu sodą, avis ir prižiūriu augalus, įveisiau linijinį visų metų laikų sodą su įvairiais riešutmedžiais, vaismedžiais, krūmokšniais. Šviežių uogų randu nuo gegužės iki lapkričio. Visko visada yra po truputį, vėlyvieji vaisiai dera net iki lapkričio vidurio, o paskutinius obuolius suvalgiau prieš dvi savaites.
Sodo rezultatas: 300 kg obuolių, 100 kilogramų slyvų, 60 kg kriaušių, 60 litų šilauogių. Tai labai miela, nes esi gamtoje, esi kūrėjas, tą, ką duodi, tą ir gauni“, – sako meras, neslepiantis, kad savo ėriavedėms avims pats padeda ir susilaukiant ėriukų.
Namuose Dūkšte Seimo narė Agnė Širinskienė augina galybę rožių, bet neabejinga ir egzotiškiems augalams.
„Pradedant rožėmis, kurių turiu nemažai ir baigiant bambuku, – savo ūkį apibūdina parlamentarė. – Su bambuku eksperimentuoju jau trečia žiema, bet šiemet pirmą kartą nenumetė lapų ir atrodo gražus, normalus žalias bambukas, toks, kaip atrodytų kažkur Kinijoje. O daržuose – 12 pomidorų ir šeši agurkai – tokio lygio daržas“.
Seimo narė sako nevargstanti su rožėmis.
„Mokausi mulčiuoti, pasirodo, uždengi grikių lukštų mulčiu ir visą vasarą ravėti nereikia – visokių gudrybių yra. Turiu per septyniasdešimt rožių krūmų, mėgstu ir senąsias veisles, kurių nereikia žiemai dengti. Kiekviena veislė turi savo žavesio, turiu tokių, kurių pėdsakai randami faraonų kapavietėse, ir tų, kurios išvestos pastaraisiais dešimtmečiais. Esame užsodinę vynuogyną, apie 30 krūmų, bus galima paragauti kažko daugiau, nes pasodintos šampaninės vynuogės“, – šelmiškai šypsojosi A. Širinskienė.
„KK2 penktadienis“ kviečia pradėti sėją jau šį vakarą 19.30 per LNK.
