„Esu matęs, kaip kiti verkia, meldžiasi, nori greičiau grįžti namo. Man nieko panašaus nebuvo. Tai buvo mano svajonė, o kai įgyvendini svajonę, tu ja mėgaujiesi. Nes jeigu nesimėgausi, irkluoti kiekvieną dieną ir daryti tą pati procesą bus tikrai sunku“, – kalbėjo Aurimas.
Laidos filmavime jaunas vyras prabilo ir apie šeimos reakciją, kuomet pranešė apie sprendimą plaukti per Atlantą.
„Pasakiau praeitais metais, birželio viduryje. Porą savaičių prieš paskelbiant žinią viešai. Pasakiau kaip faktą. Visada taip darau, kai didžioji dalis kelionių jau būna suplanuota. Sumišo, buvo ašarų, nesuprato, apie ką čia kalbu. Daug nešnekėjo. Labiau susigraudinimas buvo“, – kalbėjo jis.
Dažnai po tokių kelionių žmonės grįžta pasikeitę, labiau ima vertinti turimą komfortą. Aurimui nutiko kiek kitaip. Po šios kelionės jis dar kartą suprato, kiek nedaug žmogui reikia.
„Ar namuose turiu maisto, ar Atlante, čia lova, ar ten lova. Keliaudamas nesureikšminu. Bet kai tiek prakeliauji, grįžti ir pamatai, kaip viskas perpildyta. Prekybos centrai pilni, visa rinka perpildyta. Visi su savo problemom. Nors nėra tų problemų. Atrodo, iš paprasto pasaulio atkeliavai į komplikuotą pasaulį“, – pasakojo Aurimas.
Jaunas vyras nevartoja alkoholio, tačiau savo gyvenimo būdo nevadina sveikuolišku.
„Bet kas, kas yra link profesionalumo, nėra sveika. Aš gyvenime žiūriu taip, kad kūnas yra kaip įrankis, kaip plaktukas. Jei plaktukas pragulėjo stalčiuje, jis nebuvo panaudotas. Jei tu numirei sveikas, jei nugyvenai be traumų, be randų, tada gyvenimas buvo neįdomus, o jei su lūžiais ir traumom, vadinasi, turėjai gerą gyvenimą su daug emocijų. Manau, kad gyvenimas yra emocija, ji turi būti ir teigiama, ir neigiama“, – kalbėjo jis.
Atlantą perplaukusio Aurimo Valujavičiaus interviu – šį antradienio vakarą, 20 val., laidoje „Bus visko“ per LNK.
