Dar 2017-aisiais A.Matelio sukurti „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“ – tai istorija apie herojus, liekančius šešėlyje, ir pasaulį, į kurį buvo uždrausta pažvelgti kino kūrėjams 43 metus.
Dokumentinis filmas pasakoja apie vienas sudėtingiausių ir populiariausių dviračių varžybų pasaulyje – „Giro d’Italia“. Tačiau ne apie garbę ir šlovę.
Šios juostos herojai – sudėtingiausius iššūkius įveikiantys ir lyderių užnugaryje esantys sportininkai, neturintys teisės į asmeninę pergalę. Oficialiai jie lūzeriai, kurie atvažiuoja paskutiniai. O iš tiesų – herojai, savo pasiaukojimu nutiesiantys kelią į pergalę komandos lyderiams, ir tapę universaliais pasiaukojimo dėl kitų pavyzdžiais.
Filmas pelnė 14 tarptautinių apdovanojimų, 2017 metais buvo pripažintas geriausiu lietuvišku filmu, o 2018 metais atstovavo Lietuvai ir siekė „Oskaro“ net dviejose kategorijose.
Ar tai tai turėjo įtakos „Netflix“ serialo apie „Tour de France“ kūrėjams? Bent jau patys jie apie tai nėra užsiminę, o ir jų dėmesio centre – ne antraplaniai sportininkai, o lyderiai.
Prieš tai ta pati komanda sukūrė didelio populiarumo sulaukusį, penktą sezoną rodomą serialą apie „Formulę 1“ „Važiuok, kad išgyventum“ („Formula 1: Drive to Survive“), o pernai ėmėsi dviračių ir 2022-ųjų „Tour de France“ pagrindu sukūrė serialą, kurį parodė šių metų lenktynių išvakarėse (jos prasideda šiandien, liepos 1-ąją, Ispanijos mieste Bilbao).
Kai „Netflix“ paskelbė apie „Tour de France“ serialą, daugelis pagrįstai apsidžiaugė. Bendradarbiaudama su „Tour de France“ organizatoriais ir prodiuserių kompanijomis „Quadbox“ ir „Box to Box Films“, sukūrusiomis „Formulės 1“ serialą „Važiuok, kad išgyventum“, „Netflix“ užsimojo didžiausioms pasaulyje dviračių lenktynėms suteikti tokį pat sportinės dokumentikos formatą, koks buvo suteiktas daugeliui kitų sporto šakų.
Kaip teigia specialistai, nors ir būdamas populiarus, profesionalusis plento dviračių sportas nesulaukia tokio dėmesio kaip „Formulė 1“, o vienintelis kitas neseniai pasirodęs didesnis serialas apie profesionalias lenktynes yra „Mažiausiai tikėtina diena“ („The Least Expected Day“), pasakojantis apie „Movistar“ komandos laimėjimus.
Aštuonių dalių seriale „Tour de France: Unchained“ pasakojama apie aštuonias „World Tour“ komandas, dalyvavusias 2022 m. lenktynėse. Jis įtraukia į chaotišką pagrindinės sportininkų grupės veiksmą, supažindina su pavienių dviratininkų istorijomis ir parodo pergalę.
„Netflix“ finansavo 8 mln. eurų serialo gamybos išlaidų. „Tour de France“ organizatorius ASO ir transliuotojas „France Televisions“ gavo po 250 tūkst. eurų. Aštuonios komandos pasidalijo likusius 500 tūkst. eurų, taigi kiekviena gavo po 62 tūkst. eurų.
Iškart po premjeros birželio 8-ąją prasidėjo diskusijos apie filmo kokybę. Amerikiečių komanda „EF Education-EasyPost“ apibūdino serialą kaip „neišsemiamą, ambicingą ir gražiai nufilmuotą“, bet jie kitaip ir negalėjo kalbėti, nes patys jame vaidina, o komandos vadovas Jonathanas Vaughtersas įsitikinęs, kad filmas gali suteikti jų rėmėjams papildomo matomumo ar net pritraukti naujų.
Belgijos transliuotojas „Sporza“ buvo mažiau sužavėtas, pavadino serialą „dviračių sportu manekenams“ ir iškritikavo supaprastintą pasakojimo pobūdį, nepaisydamas to, kad ne visi yra lenktyniavę dviračiu ir ne visiems į atmintį įsirėžusi ilgametė flamandų dviračių kultūra.
Portalo „Cyclingnews“ apžvalgininkas Stephenas Farrand’as peržiūrėjo visas aštuonias serijas kritišku žvilgsniu, kartu suprasdamas platesnį serialo tikslą – pritraukti naujų žiūrovų į profesionalaus dviračių sporto varžybas ir išugdyti naujų šio sporto gerbėjų, kaip tai efektyviai pasiteisino „Formulės 1“ atveju pradėjus rodyti „Važiuok, kad išgyventum“.
„Sklandus ir greitas montažas, nuolat rodomos avarijos ir skausmas, sutirštintas dramatizmas ir intensyvus muzikinis fonas sukėlė mums lengvą pykinimą, tarsi karštą dieną būtume suvalgę per daug „Haribo“ guminukų.
Tačiau „Tour de France: Unchained“, kaip tikėjosi ir planavo prodiuseriai, yra labai įtraukiantis ir įdomus žiūrėti, kad ir kokio lygio būtų jūsų supratimas apie šį sportą“, – rašė S.Farrand’as.
Stebėti „Grand Tour“ lenktynes tiesiogiai per televiziją gali būti kur kas mažiau įdomu, nes dramatiškiausių akimirkų tenka ilgai laukti. „Tour de France: Unchained“ suspaudžia veiksmą ir papildo jį interviu, kad sukurtų intensyvią ir pagavią santrauką.
Aštuonios serijos primena, kokios geros buvo 2022 m. „Tour de France“ lenktynės: nuo lietaus merkiamo atidarymo Kopenhagoje, kasdienių kovų dėl pergalių etapuose, lyderių Jono Vingegaardo ir Tadejaus Pogačaro dvikovų Alpėse ir Pirėnuose, Geraint’o Thomaso kovos dėl trečios vietos bendrojoje įskaitoje iki paskutinio etapo saulei leidžiantis Paryžiaus Eliziejaus Laukuose.
„Tour de France: Unchained“ nėra visa apimantis, nes jame daugiausia dėmesio skiriama tik aštuonioms iš 22 komandų, tačiau jis leidžia išsamiau pažvelgti į lenktynes, nei kada nors tai galėtų padaryti televizija.
Kai kurie dviratininkų prisistatymai atrodo per daug surežisuoti – G.Thomaso pasirodymas penktoje serijoje prasideda labai pompastiškai ir tai visiškai nebūdinga jo įprastam elgesiui, tačiau serialas tai kompensuoja nepaprastai nuoširdžiomis ištraukomis, įterptomis į scenarijų.
Tomas Pidcockas prisipažįsta, kad jam nepatiko „Tour de France“, kol pasitaikė proga laimėti Alpių Huezo etapą. Neilsono Powlesso akys negali paslėpti širdgėlos po lenktynių etapo, kai jis patyrė skaudžią nesėkmę įkalnėje.
Prieš „Tour de France“ nufilmuota medžiaga iš treniruočių stovyklų ir kitų lenktynių padeda pristatyti dviratininkus, į kuriuos sutelktas serialo kūrėjų dėmesys. Užsklandose pasakojama apie Fabio Jakobseno sugrįžimą po baisių traumų, patirtų 2020 m. „Tour de Pologne“ ir kainavusių jam 130 siūlių bei 10 dantų, ir Thibaut Pinot unikalų charakterį bei daugybę nesėkmių, dėl kurių jis toks žavingas.
Intymios akimirkos atskleidžia labai žmogišką ir trapų dviratininkų veidą, nors seriale pernelyg daug vietos skiriama susidūrimų, avarijų, griuvimų filmuotai medžiagai ir gladiatoriškų kančių vaizdams.
Daug „Groupama-FDJ“ komandos vadovo Marco Madiot patriotinio mušimosi į krūtinę, daug „AG2R Citroen Team“ sporto direktoriaus Julieno Jurdie keiksmažodžių prancūzų kalba, o „Soudal-Quick-Step“ komandos vadovas Patrickas Lefevere’as negali nesidžiaugti, kai Yves’as Lampaert’as ir F.Jakobsenas laimi du pirmuosius etapus.
Yra jaudinančių intymių šeiminių akimirkų, kai G.Thomasas pasakoja apie riziką, kurią jis lenktynėse prisiima kartu su žmona. „Netflix“ netgi užfiksuoja J.Vingegaardo ir jo partnerės pokalbius telefonu po etapo lenktynių.
„Netflix“ operatoriai turėjo galimybę patekti į visų aštuonių komandų teritoriją ir užfiksavo retai matomas akimirkas komandų autobusuose, viešbučiuose ir net sporto direktoriaus ir dviratininkų susitikimus ant masažo stalo.
Mėnesius trukęs montažas leido prodiuseriams atsigręžti atgal ir išnagrinėti lenktynių taktiką taip, kaip to niekada nepavyks padaryti tiesioginiame eteryje ir įprastoje televizijoje.
Žiūrovus turėtų sužavėti vaizdai, kaip taktinės klaidos ar tiesiog likimas ir nelaimė gali sužlugdyti komandą ir kaip sėkmė gali padaryti laimingus.
„Tour de France: Unchained“ atskleidžia, kaip J.Vingegaardas galėjo pralaimėti „Tour de France“ dėl dviračio keitimo chaoso Šiaurės Prancūzijoje arba dėl avarijos, kurią jis patyrė 15-ajame etape pakeliui į Karkasoną.
Kiekviena iš aštuonių serijų trunka apie 40 minučių ir sujungia dvi siužetines linijas iš svarbiausių lenktynių momentų. Komandos „AG2R Citroen Team“, „Alpecin-Fenix“, „EF Education-EasyPost“, „Groupama-FDJ Cycling Team“, „Ineos Grenadiers“, „Bora-Hansgrohe“, „Team Jumbo-Visma“ ir „Team Quick-Step Alpha Vinyl“ seriale sulaukia savo akimirkos.
Prancūzijos televizijos komentatoriaus Steve’o Chainelo, britų Davido Millaro ir Orlos Chennaoui komentarai padeda paaiškinti nerašytas profesionalaus dviračių sporto ir „Tour de France“ taisykles, o buvę dviratininkai Jonathanas Vaughtersas, P.Lefevere’as, M.Madiot ir „Jumbo-Vismac“ sporto direktorius Grischa Niermannas yra pasakotojai, papildantys vaizdą.
„Lengva kritikuoti „Tour de France: Unchained“ dėl „Netflix“ formato, stereotipinių pernelyg dramatiškų muzikinių intarpų ir pasaldinto pasakojimo, bet 2022-ųjų „Tour de France“ drama yra išties pagavi, gal net pagavesnė nei „Formulės 1“ ir kitų sporto šakų. Mūsų išvada: žiūrėkite šį filmą, mėgaukitės juo, kritikuokite jį, džiaukitės detalėmis, kurias jis atskleidžia, ir laukite 2023 m. „Tour de France“, – savo apžvalgą baigė portalo „Cyclingnews“ naujienų redaktorius S.Farrand’as.
Džiugina visi filmai
Filmo „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“ režisierius
„Būna įvairių filmų ir įvairių reikia. Nelygu autorių sumanymas, vieni yra apie sportą, kiti apie žmones.
Pastarasis „Netflix“ serialas yra apie dviračių sportą. Autoriai stengiasi suintriguoti žiūrovus, parodyti šios sporto šakos dramatizmą, netgi savotiškai žiaurius momentus. Tačiau man, kaip dviračių sporto mėgėjui, kasmet tiesiogiai stebinčiam prestižiškiausias pasaulio dviračių sporto varžybas, ar tai būtų „Giro d’Italia“, ar tos pačios „Tour de France“, žiūrėti šį filmą buvo nuobodoka – filmas neparodė nieko daugiau, ką esu matęs savo akimis.
Tačiau yra filmų, kaip antai danų režisieriaus Jorgeno Letho „Sekmadienis pragare“ („A Sunday in Hell“) arba „Nuostabieji lūzeriai“, kuriems svarbus ne sportas, o žmogus. Man buvo svarbu parodyti žmogaus tvirtybę, ne jo kritimą, o prisikėlimą – „Lūzeriuose“ nerasite nė vieno griuvimo, kritimo kadro, tik prisikėlimas.
Man labai patiko vieno prancūzų žurnalisto atsiliepimas apie „Lūzerius“ – tai kaip kelias į Golgotą: neši savo naštą, suklumpi, bet pakyli ir eini toliau.
Bet aš džiaugiuosi kiekvienu filmu apie sportą, nes jie skirtingais kampais pasakoja apie įvairias sporto šakas, atskleidžia jų dramatiškumą ir net savotišką teatrališkumą. Juk galų gale visi keliai veda į tą patį. „
