Brazilų aktorę Leą Lucas Garcią de Aguiar Lietuvos žiūrovai įsiminė iš vaidmens televizijos seriale „Vergė Izaura“. Be to, ji vaidino daugiau kaip 100 filmų, tarp jų – „Oskaru“ apdovanotame „Juodajame Orfėjuje“ („Orfeu Negro“), kuriame įkūnijo Serafiną, Euridikės pusseserę.
Šis filmas 1960 m. pelnė „Oskarą“ už geriausią filmą užsienio kalba ir Kanų Auksinę palmės šakelę.
Lea ne kartą interviu yra prisipažinusi, kad dėl ekrane įkūnytos piktadarės „Vergėje Izauroje“ tikrame gyvenime ją persekiojo žiūrovai.
Rugpjūčio viduryje aktorė dalyvavo 51-ajame Gramado kino festivalyje Brazilijoje. Jai turėjo būti įteiktas „Trofeu Oscarito“ apdovanojimas už indėlį į kino meną. Rugpjūčio 15-osios naktį ji pasijuto blogai ir iškvietė medikus. Jie suteikė pirmąją pagalbą, tačiau moters išgelbėti nepavyko – ji mirė nuo širdies smūgio.
Festivalio rengėjai atsisveikinimo pareiškime teigė, kad L.Garcia „suvaidino svarbų vaidmenį įveikdama tradiciškai juodaodėms aktorėms skirtų personažų barjerą“.
L.Garcia filmavosi iki paskutinių dienų. Rugpjūčio 14-ąją ji patvirtino ketinanti dalyvauti serialo „Atgimimas“ tęsinyje.
Rozos vaidmuo seriale „Vergė Izaura“ buvo jos vizitinė kortelė. Kartu šio personažo prigimtis jai kėlė nepatogumų tikrame gyvenime.
Pagal siužetą pikta ir pavydi Roza buvo Komendadoro Almeidos vergė ir rezgė intrigas, kad pakenktų Izaurai.
L.Garcia prisipažino, kad dėl šio vaidmens gatvėje praeiviai ją užkabinėdavo, namų, kuriuose ji gyveno, langai buvo daužomi, o sienos aprašinėjamos keiksmažodžiais.
„Prie manęs labai kabinėjosi. Mėgstu eiti į turgų ir muges.
Taigi nuėjau į turgų, o pardavėjas paėmė didžiulę žuvį ir trenkė man per nugarą, nes aš blogai elgiausi su Izaura. Net apsiverkiau“, – prisiminė L.Garcia.
Serialas buvo sukurtas pagal to paties pavadinimo Bernardo Guimaraeso 1875 m. romaną.
Pagal knygos aprašymą Roza tarp vergių išsiskyrė savo išvaizda: „Ji buvo liekno ir lankstaus kūno, švelnaus veido su ryškiomis lūpomis – jausmingomis, drėgnomis ir raudonomis tarsi stebuklinga gėlė, ką tik pražydusi ankstyvą balandžio rytą. Juodos akys buvo ne per didelės, bet spindėjo žavingu gyvumu ir išdykėliškumu. Juodi garbanoti plaukai galėjo būti bet kurios Europos aristokratės puošmena...“
Seriale L.Garcios personažas toli gražu neatitiko šio apibūdinimo. Jos požiūris į Izaurą taip pat skyrėsi nuo pirminės medžiagos – romane Roza buvo nedraugiška pagrindinei herojei, bet toliau sarkastiškų juokelių nenueidavo.
1976–1977 m. Brazilijoje rodytas serialas mūsų ekranuose pasirodė tik 1988 m. ir tapo kultinis.
Be to, po serialo pas mus pradėtas vartoti žodis „fazenda“, dažniausiai ironiškai įvardijant kolektyvinių sodų sklypus, kaimo sodybas.
