Vyras sako, rodos, kažkas trinktelėjo jam į galvą bei pasėjo mintį stoti į kunigų seminariją. Pateikus dokumentus ir du mėnesius laukiant atsakymo, bus priimtas ar ne, jaunuolis toliau gyveno smagų gyvenimą ir nežinojo, jog yra stebimas per padidinamąjį stiklą. Tuo metu KGB agentai verbuodavo kunigo kelią pasirinkusius, o Astijų taip pat bandė sukompromituoti.
„Prisistatė du karininkai ir išsitraukė papkę tokią, sako, žiūrėk čia visos tavo vasaros nuodėmės. Sako, tu ten tokiam ir tokiam bare tokią dieną su tokiais draugais išgėrei alaus, tu paskui šokių aikštelėje šokai, ir net mergaičių vardus turi“, – LNK laidoje „Bus visko“ prisiminė Astijus.
Vyras atviravo: nors tie žmonės bandė mane sukompromituoti ir grasino, jog mano dosjė atiduos vyskupui ir aš būsiu išbrauktas, pasakiau, darykite ką norite, aš vis tiek noriu būti kunigu, o su jumis daugiau nekalbėsiu. Tikriausiai buvo lemta, Astijus į seminariją įstojo. O tada suprato, jog visus jaunatviškus nuotykius, pamąstymus ir kitokius paklydimus privalo išpažinti. Todėl atėjo laikas eiti tikros išpažinties.
Palangoje su šeima gyvenęs Astijus sako išpažinties nuėjęs pas kunigą, kurio nepažinojo jo tėtis. „Palangos kunigui, mūsų šeimos draugui, būčiau gėdijęsis viską papasakoti“, – šypsojosi jis.
Po išpažinties parėjęs 20 kilometrų namo, pagal tėvo nustatytas taisykles Astijus pavėlavo iki 12 nakties grįžti namo. Iš pradžių niekas neatidarė durų, paskui sūnaus pagailėjo mama.
„Parėjęs sakau: mama, aš gimiau naujam gyvenimui. Mama mane uosto, šaukia: „Liudel! Liudel!“ – Liudas mano tėvo vardas – „Liudel, kažkas Astijui pasidarė, ateik greitai“. Tėvas, bum, staiga nusileidžia iš antro aukšto, klausia, kas atsitiko. Žinai, sakau, tėte, aš įstojau į kunigų seminariją. Su tais žodžiais mama nukrito ir apalpo“, – prisiminė Astijus.
Nors mamą ši žinia šokiravo, tėvai palaimino sūnų, o po dviejų dienų jis išvyko į kunigų seminariją. Vis tik net ir tapus kunigu, kartą Astijus buvo sudvejojęs savo pasirinkimu, mat pajuto, jog įsimylėjo.
„Ateinu į mūsų seminarijos bažnytėlę, ir tiesiai šviesiai Dievui sakau – klausyk, na juk tu pats žinai, viešpatie, nei aš norėjau būti tuo kunigu, tu čia mane įkišai, žinai ką, daryk tvarką, jeigu nori, kad aš būčiau kunigas. Tu žinai, ką padaryti, išlaisvink mano širdį, o jeigu aš netinkamas esu, tai ir viskas, pakeičiu tik gyvenimo būdą, aš išlieku su tavim, bet jau nebe kunigystėj. Sakau, tu tvarkykis“, – pasakojo Astijus.
Astijus sakė: taip, kaip saulė nušviečia apsiniaukusią dieną, taip ir man jausmai ėmė ir susitvarkė. Vyras suprato, jog jis turi tęsti savo kunigo misiją.
