Anot Vytaro, gyvenimas sodyboje vyksta pagal gamtos ir saulės ritmą. „Viskas po truputį rimsta – atsargos suneštos į rūsį, viskas sudėliota. Ateina tokia ramybė, kuri perauga į žiemos miegą“, – pasakojo jis, žvelgdamas į savo kasdienybę su šypsena.
Kaip pastebėjo V. Radzevičius, kaimas yra nauja vieta, kurioje galima kurti, gyventi ir įgyvendinti didžiausias savo svajones. „Tiesą sakant, esu tik 110 kilometrų nuo gimtojo Vilniaus, tačiau čia tikrai neatsiduriu jokioje dykumoje ar užmirštame krašte. Atvirkščiai – čia atsiveria puikios galimybės kurti ir gyventi gyvenimą pagal savo taisykles“, – sakė jis.
Jam pritarė ir žmona Laisvė Radzevičienė: „Atvažiuoji čia, išsiauni batus ir kažkaip viskas nurimsta, nutyla. Atrodo, kad ir problemos pasilieka už šito „burbulo“. Jauti, kad pati nurimsti.“
Šią savaitę Vytaras tobulino įgūdžius, kepdamas ruginę duoną – vieną iš tradicinių lietuviškos virtuvės simbolių. „Iškepti duoną nėra paprasta, o ypač ruginę. Man buvo be galo įdomu pradėti šį kelią, kurio dar tikrai nebaigiau – tik padariau pirmus žingsnius“, – pripažino jis.
Nors pirmieji bandymai Vytarui sukėlė nemažai iššūkių, trečiasis teikė vilčių. „Kepaliukas geras, kvapas – geras, o ir duona jau panaši į duoną! Bet suskilęs kepalas. Dabar reikės mąstyti, kodėl ji sutrūko. Dar kokie 12 kepimų, ir gal tada jau bus visai gražus kepaliukas“, – svarstė Vytaras.
Duonos kepimo procesas – ne tik kulinarinis iššūkis, bet ir būdas perduoti tradicijas ateities kartoms. „Tu dabar viską atsimink, o kai užaugsi, sakysi, kad tavo senelis kepdavo duoną“, – pridurė jis, mokydamas to anūką Skajų.
Tiesa, ne viskas Vytaro kasdienybėje bus taip paprasta ir harmoninga, kaip galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio... Ūkio gyvenime iškilo ir netikėtų problemų.
„Yra didelė problema su vištomis. Čia turiu galvoje naujas vištas ir senas vištas. Jos niekaip nesusilipdo – senos skriaudžia naujas ir neleidžia joms miegoti vištidėje“, – atvirai pasakojo Vytaras.
Šis konfliktas tarp naujų ir senų vištų tapo netikėta ūkio gyvenimo intriga. Anot Vytaro, stebėti šį gamtos „hierarchijos karą“ yra tarsi pasaulio supratimo pamoka. Vištos pešėsi ne tik dėl vietos ant laktų – jų elgesys atskleidė socialinius dėsnius, kuriuos galima palyginti ir su žmonių pasauliu.
O kokie nuotykiai dar laukia Vytaro fermoje, pamatysite jau netrukus.
