Mažą Eniso miestelį kažkur Aliaskoje apgaubia poliarinė naktis – saulės jo gyventojai nematys kelis mėnesius.
Tuo pat metu įvyksta dar niūresnis dalykas: iš netoli gyvenvietės esančios įslaptintos stoties dingsta mokslininkų grupė. Bazėje nerandama jokių kovos žymių, tik ant grindų guli nupjautas liežuvis.
Tyrimas gula ant policijos viršininkės Liz Danvers (Jodie Foster, 61 m.) pečių. Ši rūsti vieniša motina išsiaiškina, kad dingimas susijęs su seniai įvykdyta vietinės regiono gyventojos žmogžudyste. Liz bendradarbiauja su kolege Evangelina Navaro (Kali Reis, 37 m.), kuriai niekaip neduoda ramybės neištirta byla.
„Tikras detektyvas“ prieš dešimtmetį pradėjo naują prestižinių antologinių serialų bangą.
Pirmoji jo dalis akimirksniu tapo kultinė: vieną sezoną besirutuliojanti detektyvinė istorija su mistikos prieskoniu, pagrindinius vaidmenis atliekančios didžiojo ekrano žvaigždės, bandymas aprėpti tai, kas neaprėpiama, kaip pagrindinė viso pasakojimo tema – apibūdinti tamsiausias šiuolaikines blogio Žemėje apraiškas.
Tai ne tik leido serialui išsiskirti iš konkurentų, bet ir privertė žiūrovus patikėti, kad girtuoklis detektyvas Rustas Koulas, kurį vaidino neprilygstamasis Matthew McConaughey (54 m.), gali atsakyti į beveik visus klausimus.
Greičiausiai būtent šios magijos praradimas antroje dalyje sukėlė tiek daug kritikos – naujajame sezone su Colinu Farrellu (47 m.) ir Rachel McAdams (45 m.) juostos prodiuseris ir režisierius N.Pizzolatto nusprendė sutelkti dėmesį į kasdienį, buitinį, paslapties šydu neslepiamą blogį.
Ir kaip tik šią prarastą paslaptį, kaip buvo matyti jau iš pirmųjų „Naktinės šalies“ serijų, iš visų jėgų stengiasi atkurti dabartinė jo scenaristė ir režisierė I.Lopez, bet visiškai kitokiuose, niūriuose lediniuose peizažuose, kurie, regis, skelbia ir ryškų „Tikro detektyvo“ lyčių pokytį.
Meksikietė I.Lopez smogia visais ginklais iš karto: čia ir basas vaiduoklis, ir keisti baltieji lokiai, ir pokalbiai su mirusiaisiais, ir paslaptingi okultiniai simboliai, ir postringavimai apie senovinį blogį. Ir, reikia atkreipti dėmesį, jokios pažeistos chronologijos.
Ne veltui N.Pizzolatto iš serialo prodiuserio posto pasitraukė į vykdomuosius prodiuserius ir perdavė vadžias mažai žinomai scenaristei, kurios filmografijoje mistiniai trileriai rikiuojasi greta feministinių melodramų. I.Lopez čia tęsia „Tikro detektyvo“ autoriaus jau užmezgztą ir per visus tris sezonus plėtotą dialogą apie vyriškumą. Tik dabar dėmesio centre ir stipriose, įtakingose pozicijose atsiduria išimtinai moterys.
Pačios scenaristės žodžiais, kuriais ji glaustai apibūdino savo indėlį į N.Pizzolatto kūrybą, ten, kur „Tikras detektyvas“ suprakaitavęs ir vyriškas, jos „Naktinė šalis“ šalta, tamsi ir moteriška.
„Naktinė šalis“ pirmiausia išlieka neabejotina „Tikro detektyvo“ paveldėtoja. Ir esmė ne tik visame seriale išbarstytos užuominos, nukreipiančios į kultinį sezoną, kuriame vaidino M.McConaughey.
Kaip ir ankstesni N.Pizzolatto darbai, ketvirtoji dalis perpildyta perdėto patoso ir tarsi toliau propaguoja mintį, kad už visų Jungtinių Valstijų baisenybių – tiek ritualinio prostitučių žudymo, tiek vaikų grobimo, tiek šiuo atveju Amerikos čiabuvių – indėnių – medžioklės – slypi daug gilesnis, savo esme kosminis siaubas, kartu ir atstumiantis, ir traukiantis, nes žada atskleisti visos visatos paslaptį.
Geriausia šio patoso iliustracija visada buvo serialo veikėjų replikos. Rustas Koulas laiką lygino su plokščiu apskritimu ir žadėjo monstrus kiekvieno sapno pabaigoje, o „Naktinė šalis“ kursto baimę tokiomis frazėmis kaip „Tai ilga naktis. Net mirusieji nuobodžiauja“ arba „Pasaulis sensta, o Enisas – vieta, kur visuotinė materija braška per siūles“.
Trilerių gerbėjai Lietuvoje šį serialą gali išvysti per HBO „Telia Play“ platformoje ir „Go3“ televizijoje pirmadieniais.
Seriale – ir basas vaiduoklis, ir keisti baltieji lokiai, ir pokalbiai su mirusiaisiais, ir paslaptingi okultiniai simboliai.