Kvietimas dalyvauti projekte atlikėjui buvo netikėtas, tačiau iškart sukėlęs stiprų vidinį atsaką.
„Reakcija buvo labai teigiama – faina, kad prisiminė, kad pakvietė. Tai intriguoja ir kartu verčia išeiti iš komforto zonos“, – sako Darius.
Tapimas Alytaus „Žaliojo“ choro kapitonu jam turi gilią asmeninę prasmę. Alytus – ne tik gimtasis miestas, bet ir tapatybės ašis, nuo kurios neatsiejama nei kūryba, nei gyvenimo kelias.
Arūnas Sakalauskas – apie nepagražintą brandžią tėvystę, įveiktą sunkų etapą ir naujus namus
„Alytus – tai, kas aš esu, mano šaknys. Iš manęs niekas to neatims – jokie atstumai ar gyvenimas užsienyje“, – pabrėžia atlikėjas.
Nors jau daugelį metų Darius gyvena Airijoje, ryšys su Alytumi išliko gyvas ir nuolatinis. Jis dažnai grįžta į gimtąjį Putinų rajoną, kuriame užaugo, ir kiekvieną kartą iš naujo išgyvena santykį su miestu.
Susiję straipsniai
„Tie patys takai nuteikia poetiškai, trauka gimtinei – labai stipri. Einu savo vaikystės keliais, matau, kaip viskas pasikeitę, ir suprantu, kad ir aš pats jau kitas. Tačiau svarbiausia – Alytaus žmonės. Draugai, pažįstami iš vaikystės. Tai – namai“, – sakė jis.
Sugrįžimo temą simboliškai papildo ir kūryba – šiuo metu Alytuje įrašinėjamas jau vienuoliktasis Dariaus solinis albumas.
Po grupės „Airija“ išsiskyrimo 2000-aisiais jis niekada nenutraukė kūrybinio kelio, o naujasis albumas „Iš naujo“ žymi grįžimą prie akustinės muzikos ir dainuojamosios poezijos.
„Dainos ateina natūraliai – kartais net kelios iš karto. Nenoriu, kad jos liktų sąsiuviniuose. Gerbėjai rašo, kad mano muzika jiems padeda net sunkiausiais gyvenimo momentais. Tai saldi kūrybinė kančia ir kartu pašaukimas, vedantis mane nuo pat 1990 metų“, – pasakoja Darius.
Per daugiau nei tris dešimtmečius jo gyvenime keitėsi scenos, formatai ir etapai, tačiau kūryba visada išliko centre. Šalia muzikos svarbi vieta tenka ir pilietinei laikysenai – 2014 metais Darius tapo Alytaus ambasadoriumi Airijoje, o vėliau ir Lietuvos miestų ambasadorių klubo vadovu.
„Man tai didelė garbė ir atsakomybė. Viskas atėjo natūraliai – per veiklą, per muziką. Tai tąsa to, ką darėme daugelį metų“, – sako jis.
Atlikėjas tiki alytiškių bendryste ir ragina miestą susitelkti: „Matant susiskaldymą Lietuvoje, vis kartoju – būkime vieningi už savo miestą, gatvę, laiptinę, kaimynus ir artimuosius.“
Nors Darius gyvena Airijoje, o choras repetuoja Alytuje, atstumas netampa kliūtimi pasiruošimui – darbas vyksta ir nuotoliu. „Šiais laikais technologijos leidžia dirbti visavertiškai“, – sako jis.
Apie galimą pergalę „Didžiajame chorų mūšyje“ Alytaus „Žaliojo“ choro kapitonas kalba ramiai, be spaudimo.
„Svarbiausia – nuoširdus, tikras Alytaus atstovavimas. O pergalė ateis, jei bus lemta. Aš tuo tikiu“, – sako Darius.
Dainos, žodžiai ir meilė gimtajam miestui – tai vertybės, kurias Darius Mileris-Nojus atsineša į „Didįjį chorų mūšį“, sugrįždamas vadovauti Alytaus chorui taip, kaip moka geriausiai – nuoširdžiai ir iš širdies.
„Didysis chorų mūšis“ – tai didelės apimties LNK muzikinis projektas, kuriame skirtingų Lietuvos miestų chorai, vedami savo kapitonų, varžosi dėl žiūrovų palaikymo. Projektas kuriamas pagal tarptautinį „Banijay Studios“ formatą „The Clash of the Choirs“.
LNK jau skelbė, kad šiame sezone projekte dalyvauja Vilniaus „Baltasis“ choras, kuriam vadovauja Atlanta, Kauno „Rubininis“ choras, vadovaujamas Martyno Kavaliausko, Klaipėdos „Mėlynasis“ choras, kurio kapitonė – Liepa, Šiaulių „Geltonasis“ choras su Jurgiu Brūzga priešakyje, Panevėžio „Purpurinis“ choras, vadovaujamas Justo Pečeliūno, Marijampolės „Rožinis“ choras, kuriam vadovauja Paulina Paukštaitytė.
„Didžiojo chorų mūšio“ premjera – jau sausio 25 dieną, 19.30 val., per LNK.