Nuo kovo 7-osios kino ir kulinarinių įkvėpimų laida „Gero savaitgalio receptas“ žiūrovus pasitiks atsinaujinusi – su naujais veidais, dar daugiau kino filmų įkvėptų receptų ir dar daugiau azarto.
Laidos pagrindu ir toliau išliks geriausi TV3 šeštadienio gero kino vakaro filmai ir jų įkvėpti patiekalai, tačiau nuo šiol žiūrovai sulauks dviejų receptų kiekvienoje laidoje.
Prie laidos prisijungs žinomas kulinaras, „Kamado Bono“ kepsninių ekspertas Robertas Svetlauskas. Kartu su laidos vedėju, šefu Tadu Paplausku, jis gamins po patiekalą, įkvėptą vakaro filmo.
Dž. Siaurusaitis – apie laukinius TV laikus, vaidmenų šleifą ir kivirčus su žmona
Tadas gamins virtuvėje, o Robertas – laidos namų kieme su kepsnine. Ir tik žiūrovai nuspręs, kurio patiekalas geresnis ir labiau atspindintis vakaro filmą.
O filmus pristatys ir šefus „prižiūrės“ žavioji M. Rimaitė.
Susiję straipsniai
Nors Marija šiame projekte debiutuos prie laidos vedėjos vairo, televizijos užkulisiai jai nesvetimi – merginos mama yra laidos „Pasaulis pagal moteris“ vedėja, floristikos dizainerė Kristina Rimienė.
„Televizijos pasaulis man puikiai pažįstamas nuo vaikystės, tad tai tikrai padėjo ruošiantis mano, kaip laidos vedėjos, debiutui“, – atskleidžia Marija.
Kaip prasidėjo Marijos kelias modelių pasaulyje?
Į modelių pasaulį Marija žengė būdama 13-os. O už tai ji dėkinga mamai – kai K. Rimienės floristiniams projektams kartais prireikdavo modelio, būtent Marija čia jai pagelbėdavo.
„Iš pradžių tai buvo tik pagalba, bet netrukus supratau, kad darbas prieš kamerą man iš tiesų patinka. Vėliau pradėjo rašyti įvairios agentūros, o vieną dieną netikėtai sulaukiau pasiūlymo tapti modeliu“, – prisimena mergina.
Tačiau tai buvo tik pradžia – netrukus Marija žengė ir pirmuosius rimtus žingsnius modelių industrijoje.
„Būdama penkiolikos pasirašiau kontraktą su modelių agentūra „Rūta Models“, ir nuo tada viskas klostėsi pamažu, bet užtikrintai. Vaikystėje stebėdavau „Victoria’s Secret“ ir garsių mados namų kolekcijų pristatymus – tai atrodė tarsi pasaka: šviesos, scenos, įspūdingi drabužiai ir savimi pasitikinčios merginos. Tas pasaulis mane žavėjo, ir tyliai sau pagalvodavau: „Norėčiau ir aš tai patirti“, – sako Marija.
Tačiau ji neslepia – nors iš šalies ši profesija gali atrodyti tarsi svajonė, ji reikalauja brandos, disciplinos ir gebėjimo greitai prisitaikyti.
Pirmoji kelionė į Pietų Korėją tapo geriausia iki šiol gyvenimo mokykla
Vos šešiolikos Marija pirmą kartą išvyko dirbti į užsienį – į Pietų Korėją. O vėliau jos karjera nuvedė ją ir į kitas pasaulio šalis.
„Pirmą kartą viena į užsienį išvykau būdama šešiolikos. Tąkart trims mėnesiams keliavau į Pietų Korėją. Gyvenau Seule ir dirbau įvairiuose projektuose – nuo sportinių drabužių kampanijų iki didelių fotosesijų su trisdešimties žmonių komandomis. Viskas atrodė nauja, intensyvu ir šiek tiek baugu: staiga atsidūriau visiškai kitoje kultūroje, be artimųjų ir komforto zonos.
Tačiau būtent ši patirtis mane labiausiai augino – išmokau savarankiškumo, pasitikėjimo savimi ir supratau, koks didelis bei perspektyvus yra pasaulis. Žinoma, buvo ir sunkių akimirkų, bet šiandien galiu drąsiai sakyti, kad tai buvo geriausia gyvenimo mokykla, su kuria iki šiol teko susidurti „, – prisimena Marija.
Po pirmosios patirties Pietų Korėjoje Marija nenustojo ieškojusi naujų iššūkių ir galimybių. Darbas užsienyje atvėrė duris į įvairius pasaulio kampelius, o viena iš šalių, palikusių didžiausią įspūdį, buvo Japonija.
„Jei reikėtų išskirti vieną šalį, kuri paliko didžiausią įspūdį, tai būtų Japonija. Maždaug prieš metus trims mėnesiams išvykau į Tokiją – miestą, apie kurį svajojau ilgą laiką. Japonija man pasirodė kontrastų šalis: futuristinė architektūra derėjo su giliosiomis tradicijomis, o preciziška tvarka atspindėjo žmonių discipliną.
Darbo metu ne kartą fotografavausi lauke, esant minusinei temperatūrai, todėl buvo ir sunkių akimirkų. Bet tokios patirtys mane užgrūdino. Kita vertus, turėjau galimybę paslidinėti kalnuose, kurie parodė šalies įvairiapusiškumą – nuo nerimstančio miesto šviesų iki gamtos tylos. Tai – viena labiausiai įkvepiančių šalių, kuriose esu buvusi, ir labai tikiuosi dar sugrįžti“, – su šypsena pasakoja M. Rimaitė.
Šeima – didžiausias ramstis
Vis dėlto, kaip sako Marija, gyvenimas toli nuo namų yra kupinas ne tik įspūdžių, bet ir iššūkių. Didžiausias iš jų – vienatvė ir nuolatinis artimųjų ilgesys.
Anot Marijos, labiausiai jai trūko kasdienybės detalių, kurios namuose atrodė savaime suprantamos, ir, žinoma, jos mylimų šuniukų – Pinos bei Kolados – draugijos.
„Sunkiausia buvo vienatvė. Kai baigiasi fotosesija ir grįžti į modelių apartamentus, viskas atrodo svetima – kalba, kultūra, žmonės. Buvo dienų, kai labai norėjosi namo. Labiausiai pasiilgdavau paprastų, bet pačių svarbiausių dalykų: savo kambario, šeimos, draugų ir pačios Lietuvos.
Tik išvykusi trims mėnesiams į kitą pasaulio kraštą supratau, kiek daug man reiškia tie kasdieniai dalykai – pažįstamos gatvės, keturi lietuviški metų sezonai bei šiltas ryšys su artimaisiais. Ir, žinoma, labai ilgėjausi savo šuniukų – Pinos ir Kolados. Video skambučiai su šeima dažnai primindavo šuniukų fanų klubą, nes tėvai su broliu atsidurdavo antrame plane, o ekrano žvaigždės buvo jie. Kartais net pagalvodavau, kad grįžusi turėsiu iš naujo užsitarnauti jų meilę už šią „išdavystę“, – juokiasi Marija.
Toli nuo namų, naujoje šalyje ir visiškai viena, Marija darkart suprato, jog didžiausias įkvėpimas ir drąsa kilo iš šeimos palaikymo.
„Šeima buvo ir yra mano didžiausias ramstis. Pačioje pradžioje, kai šešiolikos viena išvykau dirbti į užsienį, tėvams nebuvo lengva. Pripažinkime, „šešiolikmetė viena skrenda dirbti modeliu į užsienį“ skamba kaip filmo scenarijus. Bet, nors nerimo buvo daug, jų pasitikėjimo buvo dar daugiau. Laikui bėgant jie matė kaip augu, mokausi savarankiškumo ir rimtai siekiu savo tikslo. Net kai patys jaudindavosi labiau nei aš, niekada neapkraudavo manęs nerimu.
Atvirkščiai – jie nuolat skatindavo judėti į priekį. Tas jausmas, kad už tavęs stovi stiprus užnugaris, suteikia drąsos ir užtikrintumo. Žinai, kad net jei kažkas nepavyks, visada turėsi kur sugrįžti. O geriausias jausmas yra žinoti, kad nors užkariausi pasaulį, namuose vis tiek liksi jų vaiku“, – šypteli M. Rimaitė.
Naujas etapas Marijos gyvenime: ir kaip ji viską suspėja?
O dabar Marijos gyvenime svarbią vietą užima ne tik modelio veikla, bet ir studijos – šiuo metu ji mokosi Vytauto Didžiojo universitete, kur gilina žinias kūrybinio verslo ir inovacijų dizaino srityje.
„Po vadinamųjų „gap year“, kuriuos praleidau Kinijoje, Japonijoje ir Italijoje, supratau, kad noriu ne tik būti gražiu idėjos veidu, bet ir suprasti, kaip tos idėjos gimsta, kaip jos vystomos ir kaip virsta realiais projektais ar verslais. Man svarbu turėti išsilavinimą ir platų pasaulio suvokimą.
Modelio darbas išmokė disciplinos, atsakomybės ir gebėjimo prisitaikyti prie skirtingų situacijų, už ką esu be galo dėkinga, tačiau studijos man suteikia tvirtą pagrindą – žinau, kad galiu ne tik kurti įvaizdį, bet ir įgyvendinti idėjas. Balansas tarp kūrybos ir struktūruotų žinių, manau, yra aukso viduriukas“, – pasakoja veikli mergina.
Derinti studijas su intensyvia profesine veikla kartais nėra lengva, tačiau Marija teigia, kad planavimas ir tikras susidomėjimas padeda susitvarkyti su visais iššūkiais.
„Kartais būna išties sudėtinga suderinti visas veiklas, bet man padeda kruopštus planavimas ir tikras susidomėjimas tuo, ką darau. Po 9 mėnesių nenutrūkstamų kelionių po pasaulį nėra lengva grįžti į paprastą, studentišką gyvenimo ritmą, nes norisi vis daugiau ir daugiau.
Tačiau kiekviena veikla suteikia energijos ir motyvacijos toliau tobulėti: be modelio darbo ir studijų, užsiimu vizažu. Nuolat dalyvauju mokymuose, plečiu savo žinias ir jas pritaikau grožio industrijoje. Kartais tai tampa tikru multitaskingu, bet man tai teikia džiaugsmo ir pasitikėjimo savimi. Norėčiau gyventi taip, kad kiekviena diena atneštų prasmingų patirčių ir suteiktų galimybę augti“, – sako Marija.
Nepaisant visų ankstesnių veiklų ir užimtumo, Marija drąsiai žengia į naujus iššūkius. O šįkart jos karjeroje svarbiausias etapas – televizija.
„Labai jaudinuosi, ir tuo pačiu labai laukiu. Užaugau matydama televizijos pasaulį iš arti, bet būti kitoje kameros pusėje – visai kas kita. Tai – didelis iššūkis, tačiau tikiuosi, kad pavyks: jei jau šešiolikos sugebėjau keliauti po pasaulį viena, tai laidą pravesti taip pat turėtų pavykti.
Šiame etape noriu augti, įgyti daugiau pasitikėjimo prieš kamerą, bet tuo pat metu išlikti savimi. Man labai svarbu, kad žiūrovai jaustų nuoširdumą, o jei tai pavyks, vadinasi, einu teisingu keliu. Be to, tai – puiki galimybė atrasti naujus savo kūrybiškumo aspektus, mokytis ir tiesiog mėgautis kiekviena filmavimo diena, kuri kupina jaudulio, naujų pažinčių ir mažų pergalių“, – džiaugsmo neslepia M. Rimaitė.