Dirbdama su klientais, J. Leonavičiūtė pabrėžia, kad trenerio darbas reikalauja didžiulės energijos ir atsakomybės, mat kiekvienas judesys turi savo prasmę. „Tie techniniai dalykai labai svarbūs. Ypač, kai ateina naujas žmogus, tuomet daug darbo. Čia yra net ne fizinis krūvis, savęs atiduodi labai daug energetiškai. Man tai yra labai svarbus dalykas, nes jeigu žmogus ateina pas tave, kreipiasi tam tikros pagalbos, yra pakankamai didelė atsakomybė“, – sakė ji.
Didelį dėmesį trenerė skiria taisyklingam judesiui ir kūno suvokimui. Ji akcentuoja, kad net ir paprasti pratimai gali būti atliekami neteisingai, jei trūksta žinių. „Mūsų kūnas dirba kaip viena bendra sistema. Jeigu tu tiesiog kelsi štangą aukštyn žemyn, tai tavo kūnas atliks judesį iš bet kur. Tai dažniausiai eina iš trapecijos ir po to vyrai vaikšto iškeltais pečiais ir negali pasisukti, kaklo zona visa suakmenėjusi. Arba įsodina save į treniruoklį. Pats blogiausias dalykas, ką galima padaryti, tai žmogų, kuris mažai sportavęs arba išvis po ilgos pertraukos – įkišti į treniruoklį“, – apie dažnas klaidas pasakojo Jolanta.
Trenerė taip pat atkreipia dėmesį į šiuolaikinę ydą – netaisyklingą laikyseną dėl nuolatinio naudojimosi telefonais. „Kaklas čiuožia į priekį, galva pasidaro vadinamoji „chicken head“. Labai negražu. Ypač moterims tas labai akivaizdžiai matosi“, – dalijosi J. Leonavičiūtė.
Susiję straipsniai
Nors darbu sporto salėje Jolanta mėgaujasi jau devynerius metus, ji neslepia, kad prieš kurį laiką išgyveno sunkų etapą, kai jautėsi praradusi save. „Darbas man teikia džiaugsmą, malonumą, nes labai gera jausti ir matyti tą grįžtamąjį ryšį, padėką. Man užpraėjusieji metai iš emocinės pusės buvo tokie pakankamai sunkūs.
Jaučiau, kad prarandu save kaip moterį iš energetinio lygmens. Tiesiog jaučiu, kad nieko nesinori daryti, atrodo, tik darbas, darbas. Motyvacijos buvo turbūt kokį 10 procentų likę“, – atviravo ji. Išeitį moteris rado išvykusi į Peru. „Po šios mano kelionės buvo absoliutus sugrįžimas į save, dėl to ir buvo kelias į save.“
Laisvę ir adrenaliną mėgstanti Jolanta laidoje „Šeškinės 20“ pasakojo ir apie savo pomėgį nerti į eketę ar keliauti po tolimiausius kraštus vienai. Nors daug kam tai atrodo pavojinga, Jolanta į viską žiūri per energetinę prizmę.
„Man tai patinka. Labai geras jausmas. Baisu nėra. Tos kelionės, kai tu keliauji viena į tuos tolimus pasaulio kampelius, jos labai duoda didelį savęs pažinimą, savęs suvokimą. Taip pat kokią tu realybę viduje suformuoji – tokia formuojasi ir iš išorės. Tai kokią energiją tu skleidi, jeigu tai yra baimės energija, tai gyvenime pradės lįsti tokios situacijos, kur pateisintų tavo tą variantą, ką tu viduje nešioji. Bet jeigu tu eini su atvira širdim, su tikėjimu, tu matai, ant kiek viskas gražiai, tobulai dėliojasi“, – teigė ji.
Daugiau detalių apie sportą ir sveiką gyvenseną galite išgirsti laidoje „Šeškinės 20“ jau šį trečiadienio vakarą, 20 val., per LNK.