„Diplomas visiškai nesusijęs su sėkme“, – užtikrintai sakė žemės ūkio technika prekiaujančios bendrovės „East West Agro“ vadovas Gediminas Kvietkauskas. Anot jo, aukštojo mokslo įvertinimas nieko nepasako apie būsimą darbuotoją.
„Net skaitydamas gyvenimo aprašus aš praleidžiu tą eilutę apie išsilavinimą. Man žymiai svarbiau, kaip žmogus šneka“, – LNK laidoje „Už ar prieš“ šį ketvirtadienio vakarą kalbėjo jis.
Pats Gediminas mokslus yra baigęs, tačiau, kaip sako, labiau dėl šeimos spaudimo – verslą jis jau turėjo ir anksčiau.
Beatrich – apie tai, kodėl buvo dingusi iš viešumos, neišpildytą tėvų svajonę ir meilę
„Mes atsinešam tokį spaudimą, kad žmogus po mokyklos turi baigti aukštąją, tada gauna diplomą, tada susituokia, susilaukia vaikų – ir visi gyvena pagal šabloną. O aš įsitikinęs, kad jaunas žmogus 18-os dar nežino, kuo nori būti. Jis turėtų pagyventi, ieškoti savęs ir, jei reikės, vėliau pabaigs mokslus. Bet jei kalbam apie verslą – verslui nereikia diplomo, reikia smegenų“, – laidoje sakė jis.
Vis dėlto kitokią poziciją pateikė mokslų daktaras, istorijos mokytojas Algis Bitautas.
Susiję straipsniai
„Aukštasis mokslas suteikia jaunam žmogui laisvę. Jį baigi ne tam, kad būtum paruoštas pagal instrukcijas, o tam, kad gebėtum užduoti klausimus. Mes žmones vertiname pagal jų kompetencijas, o jas dažnai nusako ir diplomai“, – teigė jis.
Į tai Gediminas atsakė griežtai: „Verslas yra kūryba, o aukštasis mokslas dažnai tą kūrybą sustabdo – pastato ant bėgių ir parodo, kur važiuoti.“
Savo patirtimi dalinosi ir pirmosios aukštakulnių platformos Lietuvoje kūrėja Rūta Stirbytė, kuri gina aukštąjį mokslą.
„Aš universitete sukūriau savo verslą. Jaunam žmogui, kuris dar nežino, ką veikti, studijos yra vieta, kur jis gali sutikti žmones, kurie jam padės. Aš mokykloje tikrai nebuvau pati geriausia, bet universitete viskas pasikeitė – atsirado žmonės, kurie manimi tikėjo. Labai svarbu būti toje bendruomenėje“, – LNK laidoje sakė ji.
Lietuvą įspūdingais išvaizdos pokyčiais nustebinusi verslininkė Ugnė Usevičiūtė taip pat anksti suprato darbo vertę.
„Dešimties pradėjau prekiauti gėlėmis. Pati rūpinausi, kaip jas nuskinti, parduoti, už kiek. Tik mama greitai pamatė, kad per daug pinigų uždirbu, ir paprašė savo dalies“, – juokėsi ji.
Ne vieną verslą pradėjusi Ugnė sako, kad verslumo išmoko pati – diplomo tam nereikėjo.
„Aš esu iš penkių vaikų šeimos, tai reiškia, kad visada turėjau kovoti. Taip, kažkada buvau pinigų vergė, bet vėliau jie atneša laisvę – dabar man pinigai yra kūryba“, – sakė ji.
Visai neseniai ji baigė su mityba susijusius mokslus, tačiau liko skeptiška: „Diplomo norėjau tam, kad įsitikinčiau, ar sistema tikrai neduoda to, ką galvojau. Ir tuo įsitikinau“, – teigė Ugnė.
Tuo metu puikiai žinomas virtuvės šefas Rokas Galvonas aukštojo mokslo diplomo neturi, nes karjerą pradėjo labai anksti, tačiau šiandien dėl to jaučia apgailestavimą.
„Pas mane ateina jaunimas, kuris nemoka rašyti, neturi bendravimo įgūdžių. Bet ir pats gailiuosi, kad neturėjau akademinės bendruomenės – nepraplėčiau savo akiračio“, – sakė jis.
Aštri diskusija – jau šį ketvirtadienio vakarą, 20 val., laidoje „Už ar prieš“ per LNK.