„Meilės turiu, namus turiu, darbą, veiklų turiu. Dabar viso labo reikia, kad būtų jėgų ir sveikatos visa tai panaudoti“, – toks bus paties A. Žiurausko palinkėjimas sau jubiliejaus proga.
Susitikimas ir pokalbis vyks simboliškoje vietoje – Kauno Laisvės alėjoje, kur, kaip atskleis K. Rimienė, jie abu su Andriumi leidžia laiką ir kartais draugiška susitinka.
Ir nors pokalbis prasidės lengvai, netrukus jis pasisuks į gilesnius egzistencinius klausimus: kas iš tikrųjų yra A. Žiurauskas?
Susiję straipsniai
„Aš, turbūt, turiu pačią dėkingiausią profesiją pasaulyje – tai yra aktorystė. Man viskas po gero pusmečio pabosta, o tai leidžia kiekvieną dieną daryti kažką kito“, – sakys jis.
Ir iš tiesų, A. Žiurauskas yra išbandęs tikrai ne vieną profesiją. Per savo gyvenimą jis spėjo pabūti statybininku pagalbininku, mokyklos direktoriaus pavaduotoju, kelionių vadovu ir lėlių teatro aktoriumi. Pastarajame teatre jis dirba jau beveik 30 metų. „Pirmiausiai, turbūt, aš esu tiesiog aktorius“, – apibendrins jis.
Pašnekovas teigs, kad šis jubiliejus jam – ne krizė, o dar viena stotelė. Ir nors daugeliui gali atrodyti, kad toks žmogus švenčia garsiai, realybė kitokia.
„Žmonės, kurie mane pažįsta, greičiausiai nėra buvę mano gimtadienyje“, – juoksis jis.
Tiesa, šįkart buvo kitaip – Andriaus laukė pirmasis didelis paminėjimas po pertraukos, kurio programa, kaip pats sako, buvo staigmena.
Laidoje A. Žiurauskas prisimins ir kitus savo gimtadienius. Ypatingai komiškas, anot jo, buvo 16-asis. O kodėl jam bus gėda tai papasakoti prieš visą Lietuvą, sužinosite laidoje.
Ne mažiau įdomi ir Andriaus kasdienybė, jo paties įvardinta kaip „Žiurausko trijų darboviečių diena“. „Ryte – Lėlių teatras, po 11 valandos – kiti darbai Vilniuje, vakare – renginiai ar filmavimai“, – pasakos jis.
Dar vienas A. Žiurauskui itin brangus darbas, trukęs net 19 metų – „Žalgiriui“ namų arenoje Kaune paskolintas balsas. Šiuo metu jis mėgaujasi dabartinių projektų vystymu, režisūra teatre, aktoryste, laidų ir renginių vedimu, tad į praeitį nesigręžioja ir apie grįžimą negalvoja – turėdamas tiek įvairiausių projektų, jis vos spėja gyventi „gyvenimą be stabdžių“.
Laidoje A. Žiurauskas prabils ir apie savo antrąją pusę, žmoną Emiliją Gutauskaitę. Ji ir pati prieš gerus metus lankėsi „Pasaulis pagal moteris“ laidoje, kurioje dalinosi savo moteriško pasaulio paslaptimis. O dabar tos pačios laidos herojumi tapo ir jos vyras.
Per karantiną, kai jokie įprasti vakarėliai nebuvo įmanomi, Emilija Andriaus gimtadienio proga sugalvojo originalią staigmeną, ir vietoje vienos šventės surengė visos dienos „kelionę“ per draugus.
„Ji pasodino mane į mašiną, nuvežė į vieną vietą – ten laukė vienas draugas, tada į kitą – ten kitas“, – prisimins Andrius.
Visa diena virto savotiška ekskursija, kurioje Emilija buvo vairuotoja, o automobilis – tarsi mažas baras. O kadangi šventė buvo netradicinė, būtent todėl ji ir tapo viena įsimintiniausių.
Ne mažiau spalvinga ir jų bendrų projektų istorija. Ilgą laiką Andrius buvo įmonės „Žiurausko laisvė“ direktorius, tačiau galiausiai suprato, kad visko tiesiog nespėja. „Palikit mane tik prie mano reikalų“, – prisimins jis savo sprendimą perduoti vadovavimą Emilijai.
Ir tai – vienas iš tų momentų, kuris puikiai atspindi jų žaismingą santykį. Emilijai pasirašant dokumentus ir Andriui telefonu patvirtinant sprendimą perduoti įmonės valdymą savo žmonai, jis dar spėjo išgirsti, kaip ji, nepadėjusi ragelio, juokaudama įmonės finansininkei pasakė: „Na va, su Žiurausku viskas baigta.“
Šiandien ši frazė jiems kelia tik juoką, tačiau bendras darbas, kaip pripažįsta pats Andrius, tikrai nėra be iššūkių. „Niekas nesakė, kad mes nesipykstam“, – atvirai teigs jis.
Dirbdami kartu – ji kaip stilistė ir vadovė, o jis – kaip režisierius ir prodiuseris, sutuoktiniai neišvengia diskusijų. Ir būtent čia atsiranda jų santykio stiprybė: „Išeini, pastovi už durų ir supranti – kaip gera kartu.“
Ir nors ginčų netrūksta, vieną dalyką Andrius pripažįsta be jokių išlygų net ir prieš kameras: „Emilija, aš visada neteisus!“
Laidoje netrūks ir kurioziškų istorijų. Viena jų – apie renginį Kaune, kai likus vos kelioms valandoms iki jo pradžios paaiškėjo, kad vienoje iš trijų renginio lokacijų… nėra elektros. „Yra scenos, yra programa, nėra tik mažytės detalės – nėra kur įkišti laido ir gauti elektros“, – juoksis prisiminęs jis.
Laidoje sužinosite, koks buvo Andriaus ir jo tuometinio kolegos Dariaus Rumšo sprendimas. Jie ne tik bėgo per miestą, kreipėsi į Vytauto Didžiojo bažnyčios kleboną ir skambino savivaldybei, bet ir ieškojo generatoriaus kitame Kauno miesto gale. Paskutinės minutės adrenalino įkvėptos paieškos pasiteisino, nes galiausiai pavyko rasti sprendimą: „11:55 užsikūrė scena, o 12:05 jau buvo meras“, – prisimins Andrius.
O kaip A. Žiurauskas įsivaizduoja savo ateitį? „Tebūnie dar kurį laiką pabūsiu matomas. O kai norėsiu pasitraukti, tai bus mano sprendimas“, – atviraus jis.