Nieko nežadėjo, bet pavyko
„Žmonės neretai per anksti pasiduoda. Suprantu, kad išgirdus žodį „vėžys“ ar kitą sunkią diagnozę apima baimė, tačiau šiandien veterinarijoje galime padaryti gerokai daugiau nei anksčiau. Todėl visada raginu neskubėti nuleisti rankų ir išklausyti visas galimas gydymo alternatyvas“, – sako P. Morkūnas.
Jo teigimu, per pastaruosius metus veterinarinė onkologija pasikeitė iš esmės. Jei anksčiau daugelis šeimininkų, sužinoję apie augintinio naviką, dažnai rinkdavosi eutanaziją, šiandien nemažai gyvūnų po gydymo gyvena visavertį gyvenimą.
K. Liukaitytė – apie tai, kodėl paliko televiziją, vestuves ir ginklų kolekciją
Jo vadovaujamoje „RuminaVet“ veterinarijos klinikoje ir onkologijos centre kasdien susiduriama su sudėtingais atvejais.
Vienas tokių pacientų – 13,5 metų šuo Pinkis. Dėl didelio minkštųjų audinių naviko gyvūnas praktiškai nebegalėjo normaliai judėti. Iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad vienintelė išeitis – amputacija.
Susiję straipsniai
„Pasakiau šeimininkams atvirai: rizikuojame. Jei operacijos metu pamatysiu, kad galūnės išsaugoti nepavyks, teks ją šalinti. Tačiau jeigu bus bent menkiausia galimybė, padarysiu viską, kad koja liktų. Kartais reikia ne ieškoti lengviausio kelio, o pabandyti surasti geriausią sprendimą konkrečiam gyvūnui“, – prisimena veterinaras.
Šiandien, praėjus keliems mėnesiams po operacijos, Pinkis bėgioja lyg nieko nebūtų įvykę.
Sujaudino kantrybė
Dar viena istorija – kalytė Faira, kuriai darinys aptiktas už akies. Kompiuterinės tomografijos tyrimas parodė, kad visiškai pašalinti naviką ir kartu išsaugoti augintinės regėjimą bus itin sudėtinga.
„Buvo daug pasiruošimo, analizės, atsakomybės ir darbo. Kai po gydymo paaiškėjo, kad Faira vėl mato abiem akimis, buvo sunku nuslėpti emocijas. Tokios akimirkos primena, kodėl pasirinkau šią profesiją“, – sako P. Morkūnas.
Ypatingą vietą jo atmintyje užima ir Boso istorija. Kai šuo pateko į kliniką, jo būklė buvo labai sunki, o prognozės – atsargios.
„Kartais žiūri į gyvūną ir matai, kad jis vis dar nori gyventi. Bosas kentė didelius skausmus, bet vis tiek žaisdavo su kamuoliuku. Džiaugiuosi, kad šio augintinio istoriją taip pat galime priskirti prie sėkmingų“, – pasakoja veterinaras.
Pasak jo, veterinarinė onkologija šiandien sparčiai keičiasi – tai, kas prieš dešimtmetį atrodė neįmanoma, dabar tampa kasdieniu darbu.
„Žinoma, stebuklų nebūna ir ne kiekvieną ligą galima išgydyti, tačiau labai dažnai galime gerokai pailginti augintinio gyvenimą ir išsaugoti jo kokybę“, – teigia pašnekovas.
Siekdamas kuo anksčiau nustatyti ligas, P. Morkūnas savo klinikoje diegia pažangias diagnostikos technologijas. „RuminaVet“ veikia modernus kompiuterinis tomografas, atliekami išsamūs laboratoriniai tyrimai, o sudėtingais atvejais bendradarbiaujama su užsienio specialistais ir laboratorijomis. Klinikoje taip pat taikoma elektrochemoterapija – pažangi navikų gydymo metodika, leidžianti kai kuriems pacientams pasiūlyti papildomas galimybes.
„Mano tikslas visada buvo ne tik gydyti ligą, bet ir suteikti šeimininkams viltį. Kartais žmonės ateina galvodami, kad jau nebėra ką daryti, o išeina su gydymo planu ir visai kitokia nuotaika“, – sako veterinaras.
P. Morkūnas įsitikinęs, kad ateityje augintiniai gyvens vis ilgiau, o daugelis šiandien sudėtingomis laikomų ligų taps kontroliuojamos.
„Kol vyksta kova, tol nėra pralaimėjimo. Mano darbe tai pasitvirtina nuolat. Todėl kiekvienam šeimininkui norėčiau pasakyti vieną dalyką – nepasiduokite anksčiau laiko. Kartais būtent tada, kai atrodo, kad vilties nebeliko, atsiranda galimybė parašyti dar vieną gražią sėkmės istoriją“, – pabrėžia veterinaras.