„Yra didžiulė baimė gyvenime suklysti, bet kai apnuogini sielą, kai pasakai „Aš esu tokia!“, pareina visi žmonės ir sako „Ir aš toks pats!“, – pasakoja Violeta apie įveiktą stereotipą bandyti kažkam įtikti ir atvirumu grįstą ryšį su žiūrovais.
Šeštadienio popietę „Lietuvos ryto“ televizijos žiūrovus sveikins vasariška gyvenimo būdo laida „Pokalbiai prie jūros. Atostogų ritmu“, kurioje šįsyk laidos vedėja Justė Zinkevičiūtė kalbins aktorę, režisierę bei humoristę Violetą Trečiokaitę-Mičiulienę. Žinoma moteris atvirauja, kad kiekvieną dieną mokosi nepykti, tvarkytis su ego ir būti geru žmogumi.
Šiandien ji savo gyvenimą drąsiai vadina nesibaigiančiomis atostogomis, nes pradėjusi daryti tai, kas patinka, atrado ramybę. Visgi, taip buvo ne visada, mat kaip pripažįsta pati Violeta, didžiausia kliūtis kelyje į laimę jai buvo jos pačios baimės.
Violeta Mičiulienė apie drąsą būti savimi: „Aš nebijau pasirodyti juokinga ir kvaila“
„Aš tik dabar supratau, ką turėjo omeny mano babytė, kai man sakydavo: „Jei nori būti laiminga, tai ir būk, kas tau trukdo?“. O trukdydavo susikurti standartai. Aš bijojau būti savimi. Atrodydavo, kad privalau pateisinti visų lūkesčius. Bet niekam to nereikia. Tarnauti jiems, kad nusipirktum jų meilę ir dėmesį – nesąmonė. Juk liko nedaug laiko, kada galiu pilnaverčiai džiaugtis savo gyvenimu, todėl negalima praleisti progos pabūti savimi“, – laidoje pasakoja žinoma moteris.
Vaikščiodama Palangos takais, Violeta prisimena, kad nuo pat vaikystės pasižymėjo dideliu artistiškumu, tačiau jos pasirinkta aktoriaus profesija neišvengiamai susijusi su skirtingais vaidmenimis ne tik scenoje, bet ir kasdieniame gyvenime. Anot jos, net ir paprastas bendravimas su žmonėmis neretai virsta savotišku vaidinimu, kuris ilgainiui pareikalauja daug emocinių jėgų. Būtent todėl, pajutusi nuovargį, ji ieško ramybės gamtoje, kur gali pabūti viena su savo mintimis.
Susiję straipsniai
„Aš galų gale dabar nugalėjau tėčio frazę, kuomet jis mane nuo pat vaikystės, ką bedarydavau, vadindavo artiste. Aš iš tikrųjų esu artistė, o kiekvienas artistas turi labai daug vaidmenų. Todėl vis pamąstau, kiek savyje turiu kaukių, bet nors pasirodo vienas ar du žmonės, aš iš karto pradedu vaidinti, to noriu ar nenoriu. Žmonės yra vampyrai: aš duodu jiems, jie – man, labai džiaugiuosi šituo bendradarbiavimu, bet kartais jaučiuosi, kad mane tai išsekina. Tada bėgu į mišką. Esu miško žmogus – atvažiuoju ten, sėdžiu ir tyliu. Mano automobilyje visada yra sulankstoma kėdė, staliukas ir žiūronai, nes stebiu pasaulį“, – atvirauja aktorė.
Atradusi drąsos gyventi taip, kaip norisi pačiai, Violeta sako pajutusi didžiulį norą žmonėms kalbėti apie save. Taip gimė du jos monospektakliai – „Pabaisų nebus“ ir „Bėgantis aštuonkojis“. Abu šie projektai lipdėsi skirtingais ritmais. Kurdama pirmąjį Violeta nė neįsivaizdavo, kad jo sėkmė paskatins imtis dar vieno kūrinio. Tačiau sulaukusi didelio žiūrovų palaikymo, ji nusprendė rašyti naują scenarijų, nors iš pradžių susidūrė su dilema – kokią temą pasirinkti, kad šis nenusileistų ankstesniajam monospektakliui. Galiausiai įkvėpimu jai tapo filmas apie aštuonkojus ir jų vienatvės kupiną gyvenimą, kuriame aktorė atpažino netikėtų sąsajų su savo pačios asmeniniais išgyvenimais.
„Aš pradėjau gyventi nemokėdama kaip gyventi: kaip auginti vaikus, kaip būti motina, moterimi, drauge. Niekas manęs to nemokė. Todėl spektaklyje gvildenamos vienatvės, motinystės, išgyvenimų, laimės, džiaugsmingų dalykų temos – apie tai, kaip aš mokiausi gyventi ir kaip aš nebebijau gyventi. Yra didžiulė baimė gyvenime suklysti, bet kai tu apnuogini sielą, kai pasakai „Aš esu tokia!“, pareina visi žmonės ir sako „Ir aš toks pats!“. Tada nebesijauti vienas ir aš nebijau pasirodyti juokinga ir kvaila, ar kad klystu. Prisipažįstu ne tik sau, bet ir garsiai – aš darau klaidas“, – sako Violeta.
Laidoje žiūrovai ne tik susipažins su Violeta Trečiokaite-Mičiuliene, bet ir bus pakviesti pasižvalgyti po Lietuvos neatrastą perlą – Plungę. Kol lietuviai įpratę poilsiui vykti į Palangą, Nidą ar kitus šalies kurortus, patys plungiškiai juokauja, kad jiems to daryti nereikia, nes jie turi savo jūrą. Tai vingiuotas tvenkinys pačioje miesto širdyje, kurį pamatyti rekomenduoja Plungės turizmo ir informacijos centro vadovė Sandra Kasmauskienė, kartu pridėdama ir kitų lankytinų objektų maršrutą.
„Didžiausia staigmena Plungės svečiams būna tuomet, kai jie atvykę nieko nesitiki, bet išvyksta su didžiuliu įspūdžių bagažu. Kelionę ir pažintį su šiuo kraštu visada rekomenduoju pradėti nuo Plungės Oginskių rūmų bei dvaro parko, tuomet pasimėgauti žemaitiškais patiekalais, sočiai pavalgius nuvažiuoti link Platelių, o pakeliui užsukti į Šaltojo karo muziejų. Aktyvų laisvalaikio būdą mėgstantiems Platelių ežerą galima apvažiuoti dviračiu arba išmėginti pažintinius takus, o vakarą pabaigti plaukiant ežeru ir pasitinkant saulėlydį“, – skatina Sandra.
Plungės Oginskių rūmuose veikiantis Žemaičių dailės muziejus šią vasarą lankytojams pristato ypatingą ekspoziciją – pasaulinio lygio ispanų dailininkės Litos Cabellut tapybos parodą „Kruvinos vestuvės“. Muziejaus direktorius Robertas Šimkus atskleidžia, kad ne pirmą kartą Oginskių rūmai pasikviečia garsius dailininkus į Plungę, o juos pritraukti padeda unikalios muziejaus erdvės.
„Jau kelintą vasarą stengiamės pasikviesti pasaulinio lygio menininkus pristatyti parodas čia. Mes turime ypatingas erdves: didžiulę salę žirgyno patalpose ir parodų sales rūmuose. Būtent tai leidžia menininkams išsiskleisti ir pristatyti parodas maksimaliai gerai, o mums – tinkamai juos priimti ir išeksponuoti taip, kad ir žiūrovas, ir menininkas liktų patenkintas“, – pasakoja muziejaus direktorius.
Oginskių giminės legendos atsispindi ir netoliese esančiame viešbutyje „Oginski Hotel“. Čia susipina Plungės krašto istorija su šiuolaikišku svetingumu, komfortu ir elegancija. Anot viešbučio vadovės Ritos Ramanauskienės, pagrindinis dalykas, pritraukiantis keliautojus, yra jų teikiama kokybiška patirtis.
„Nuo pat pradžių norėjome sukurti vietą, kuri bent simboliškai pratęstų Oginskių dvaro istoriją, todėl interjere, architektūroje ir svečių patirtyse subtiliai atsispindi Oginskių laikų elegancija. Na, o viešbučio restorano „Flow“ išskirtinumas – bendra gastronominė patirtis. Mūsų virtuvės komanda naudoja itin kokybiškus ir sezoniškus produktus, o meniu nuolat keičiasi“, – teigia pašnekovė.
Žinomų Lietuvos žmonių atostogų ritmu pulsuojanti gyvenimo būdo laida „Pokalbiai prie jūros. Atostogų ritmu“ – šeštadieniais, 16:30 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją.