Šį sekmadienį TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Pasaulis pagal moteris“ laukia pokalbis su legendiniais broliais Algiu ir Valdemaru Frankoniais.
Šešiasdešimt metų scenoje praleidę muzikantai dalijosi prisiminimais bei pasakojo apie įsimintiniausius savo nuotykius ir ateities planus.
Šiandien brolių Frankonių vardas gerai pažįstamas ne vienai Lietuvos kartai. Tačiau jų muzikinė istorija prasidėjo visai ne didžiosiose koncertų salėse, o gimtuosiuose Žasliuose, su armonika rankose.
Ignas Grinevičius – apie tai, ką iš tiesų mano apie Dirkstį ir pajamas iš UTMA: „Uždirbu daugiausiai šalyje“
„Mes pradėjome groti kartu kaime, paprasčiausia dvieile armonika“, – prisiminė broliai.
Tiesa, pirmasis instrumentas ilgai neatlaikė, nes besidalijant armoniką, jos dumplės tiesiog plyšo pusiau. Tuomet tėtis vienam sūnui nupirko bajaną, kitam – akordeoną. Taip prasidėjo kelias, kuris vėliau juos nuvedė į tolimiausius pasaulio kraštus.
Susiję straipsniai
Dar būdami vos trylikos ar keturiolikos metų, broliai jau grojo vestuvėse ir namo parsinešdavo pirmuosius uždirbtus atlyginimus.
„Tiek pinigų atnešdavome, kiek tėvas negalėdavo uždirbti per mėnesį, o mes per dvi dienas uždirbdavome“, – pasakojo muzikantai.
Vis dėlto anuomet svarbiausia jiems buvo ne pinigai, o galimybė muzikuoti. Pasitaikydavo ir tokių vestuvių, kuriose tekdavo dainuoti dvi dienas be mikrofonų, o akordeoną grojusio brolio ranka nuo instrumento net ištindavo.
Per šešis dešimtmečius broliai aplankė daugybę šalių, koncertavo įvairiuose festivaliuose ir susitiko su žmonėmis, kurių pavardės įrašytos į pasaulio istoriją.
Vienas ryškiausių prisiminimų – viešnagė Jungtinėse Amerikos Valstijose.
„Tada buvome priėmime pas Edwardą Kennedy, prezidento Johno Kennedy brolį“, – prisiminė vienas jų.
Tiesa, tai – ne vieninteliai garsūs veidai, kuriems yra koncertavę broliai. O spaudoje jie kartą netgi buvo palyginti su garsiuoju „Simon & Garfunkel“ duetu.
Tačiau net ir pasiekę didžiąsias pasaulio scenas, broliai nepamiršo, nuo ko viskas prasidėjo. Jie su šypsena pasakojo apie pirmąjį pasirodymą televizijoje, kai vilkėdami karines uniformas netikėtai pasirinko dainuoti... ispaniškai. Po šio pasirodymo juos jau atpažindavo gatvėse.
Laidoje netrūko ir broliško humoro. Prakalbus apie Valdemaro suburtą „Žvaigždžių kvartetą“, laidos vedėja Kristina Rimienė pasiteiravo, kodėl jo sudėtyje nėra Algio?
Algis atsakė su jam būdingu humoru: „Aš galiu dainuoti vienas, galiu su Valdemaru padainuoti, bet žemiau antro aš kol kas nekrentu.“
Nors brolis jį ne kartą kvietė prisijungti, Algis turi savų kūrybinių planų. Jis rengia solinių dainų albumą ir nori senus kūrinius pateikti naujai, šiuolaikiškai.
Pokalbis palietė ir asmeninį brolių gyvenimą. Algis prisiminė 1991-uosius, kai nusprendė išvykti į Gran Kanariją. Ten jis praleido net septyniolika metų, koncertavo, užsiėmė verslu ir pasirodė kartu su garsiuoju ispanų duetu „Baccara“.
Šiandien Algis gyvena Lietuvoje, o jo žmona – Ispanijoje. Apie tokį šeimyninio gyvenimo modelį muzikantas kalbės su humoru.
„Tai va, tokia ir paslaptis – vienas gyvena Ispanijoje, kitas Lietuvoje“, – šmaikštavo jis.
Broliai papasakojo ir apie savo vaikus, mamos siūtus sceninius kostiumus bei tai, kodėl net po šešiasdešimties metų muzikoje jiems vis dar netrūksta nei energijos, nei naujų idėjų.
Kokių dainų dar sulauks gerbėjai ir kodėl Algis sako, kad jam prireiktų dar penkiasdešimties metų visiems sumanymams įgyvendinti? Visa tai – jau šį sekmadienį.
„Floristinis desertas“ – Meksikos Mirusiųjų dienos įkvėptas Helovino moliūgas
Artėjant Helovinui, laidos vedėja bei floristikos dizainerė K. Rimienė šio sekmadienio floristiniame deserte ėmėsi kiek kitokio kūrybinio iššūkio – gėlėmis dekoravo moliūgą.
Tačiau vietoj įprastų šiurpių dekoracijų floristikos dizainerė pasirinko spalvingesnę šventės interpretaciją, įkvėptą kelionėje po Meksiką patirtų įspūdžių.
„Man pačiai teko būti Meksikoje per Mirusiųjų dieną. Mačiau, kokia džiaugsminga tai šventė“, – pasakojo Kristina.
Meksikoje Mirusiųjų diena pasižymi spalvingomis tradicijomis ir ypatingu dėmesiu išėjusių artimųjų atminimui. Būtent šios šventės nuotaika įkvėpė Kristiną į Helovino dekoracijas pažvelgti kiek kitaip.
Kompozicijos pagrindu tapo išskaptuotas moliūgas, kurio viduje Kristina įtaisė sudrėkintą floristinę kempinę.
O ar žinojote, kad net kuriant tokią žaismingą dekoraciją svarbu apgalvoti ne tik jos išvaizdą, bet ir tai, kaip ilgai ji džiugins akį? Kristina pasidalino praktiškais floristikos patarimais, kurie pravers kiekvienam, norinčiam namuose išbandyti ką nors panašaus.
Tokiu būdu įprastas Helovino simbolis įgaus visai kitokį charakterį. Vietoj bauginančio veido – gyvos gėlės, o vietoj šiurpios nuotaikos – spalvinga, Meksikos Mirusiųjų dienos įkvėpta rudens dekoracija.