„Yra nuomonės formuotojų, kurie ant jau sukurtos prekės tiesiog užsideda savo vardą, bet aš taip nenorėjau“, – pasakoja Indrė, pabrėždama, kaip jai svarbu pačiai dalyvauti visame produktų kūrimo procese.
Šį šeštadienį „Lietuvos ryto“ televizijos laida „Gyvenimas versle“ žiūrovus pakvies pasižvalgyti po parodą „Rinkis prekę lietuvišką“, kurioje savo produkciją ir naujausius gaminius pristatė šalies verslininkai.
Tarp jų – ir visuomenininkė, socialinių iniciatyvų autorė, nuomonės formuotoja Indrė Bareikienė, kartu su „Candle Family“ įrengusi stendą, kuriame lankytojų dėmesį traukė jos vardo produktai.
76-erių Joana Bartaškienė – apie vyro netekties skausmą ir naujus namus
Kadaise iš asmeninės žinutės sau gimęs šūkis „Aš Myliu Save“ ilgainiui išaugo į žinomą prekių ženklą, o šiemet jo kūrėja sulaukė ir ypatingo įvertinimo: parodoje pristatyti Indrės kurti kvepalai pelnė net du aukso medalius.
„Tai jau antrieji metai, kai dalyvauju šioje mugėje. Praeitais metais laimėjau apdovanojimus už savo sukurtą skalbiklį ir minkštiklį, o dabar du aukso medalius gavau už kvepalus. Labai smagu, nes tai yra komisijos įvertinimas ir tų, kurie jau užbandė šią lietuvišką prekę“, – laidoje džiaugiasi Indrė.
Susiję straipsniai
Moteris neslepia, kad kurdama savo vardo produktus pirmiausia vadovaujasi ne galimu pelnu, o pačios poreikiais ir idėjomis, kuriomis nuoširdžiai tiki.
Toks požiūris atsispindi ir Indrės veikloje socialiniuose tinkluose, kur jos kasdienybę šiandien seka daugiau nei 288 tūkst. žmonių. Vis dėlto net ir čia Indrės kelias į didelės auditorijos dėmesį prasidėjo nuo paprasto noro tiesiog dalintis tikru, nepagražintu gyvenimu.
„Turinį socialiniuose tinkluose pradėjau kurti, kai gimė vaikai. Tuo metu tai buvo vienas geriausių įrankių, padėjusių išgyventi sunkų laikotarpį, kuomet aš, kaip veiklus ir aktyvus žmogus, buvau priversta būti namuose ir prisitaikyti prie kitokių gyvenimo sąlygų. 'Todėl ir pirmasis video atspindėjo mamų kasdienybę, parodančią tikrąją realybę“, – prisimena Indrė.
Visgi ilgainiui socialiniai tinklai Indrei tapo ir pajamų šaltiniu. Augant sekėjų auditorijai, daugėjo pasiūlymų bendradarbiauti su įvairiais prekių ženklais, tačiau pirmuosius žingsnius šioje srityje moteris žengė nesitikėdama greito uždarbio.
Užuot iš karto nustačiusi savo paslaugų kainą, ji nusprendė pirmiausia užsitarnauti klientų pasitikėjimą ir parodyti, kokių rezultatų gali pasiekti reklama socialiniuose tinkluose.
„Pačioje pradžioje tam, kad įsivažiuočiau į rinką ir gaučiau pasitikėjimą, metus laiko niekam nesakiau „ne“ ir už nieką neėmiau pinigų. O kai po metų sugrįžo visi klientai, patenkinti rezultatais, tada galėjau po truputį siūlyti savo kainą“, – atskleidžia Indrė.
Būtent socialiniuose tinkluose sukaupta patirtis Indrei pravertė ir kuriant mugėje pristatytus produktus. Tačiau, priešingai nei kai kurie nuomonės formuotojai, kurie savo vardą suteikia jau sukurtiems produktams, moteris pasirinko kitokį kelią. Ji sako matanti svarbą pačiai dalyvauti kūrimo procese, įsitikinti produktų kokybe bei suprasti, ką siūlo pirkėjams.
„Yra verslininkų ar nuomonės formuotojų, kurie pasiima jau sukurtą prekę ir tik užsideda savo vardą. Tai nei gerai, nei blogai, tačiau aš taip nenorėjau, nes iš savo patirties supratau, kad turi prisiimti atsakomybę“, – tvirtina Indrė.
Kita laidos istorija supažindins su viena seniausių Lietuvos gamybos įmonių – „Gija“, kurios ištakos siekia dar 1934-uosius.
Per beveik šimtmetį keitėsi valstybės santvarkos, šalies vadovai ir net pačios įmonės pavadinimas, tačiau lietuviškos mezgimo tradicijos išliko gyvos iki šių dienų, kurias šiandien puoselėja jau trečioji šeimos karta.
„1934 metais susijungė kelios amatininkų įmonės, kurios sovietmečiu buvo nacionalizuotos ir tik atgavus nepriklausomybę šis verslas tapo „Gija“. Šiandien esame viena seniausių gamybos įmonių Lietuvoje ir turime kuo didžiuotis, nes mūsų megztinius yra dėvėję Lietuvos ir Estijos prezidentai, Švedijos princesė. Smagu, kai mus įvertina, kai pamatai, jog tavo produkciją renkasi žymūs žmonės“, – pasakoja AB „Gija“ vadovas Giedrius Pacevičius.
„Gija“ specializuojasi viršutinio trikotažo gamyboje – Lietuvoje mezgami megztiniai iš natūralių žaliavų, tokių kaip vilna, organinė medvilnė, kašmyras ar šilkas.
Vis dėlto sparčiai besikeičiančioje mados industrijoje netrūksta iššūkių, ypač dėl greitosios mados diktuojamų tendencijų ir konkurencijos, tačiau įmonės vadovas įsitikinęs, kad kokybę, natūralumą ir ilgaamžiškumą vertinantys pirkėjai ieško visai kitokių gaminių.
„Greitoji mada sukelia tam tikrą konkurenciją, bet manau, kad mūsų pirkėjas yra truputį kitoks ir jis ieško gaminio, kuris yra kokybiškas ir tarnauja ilgiau. Daug kas įsivaizduoja, kad megztinius mezga močiutės, bet taip nėra.
Mes niekada rankomis nemezgėme, nes turime įrengimus, šiai dienai primenančius modernias 3D spausdinimo mašinas, kurie išmezga tą, ką suprogramuojame. Nors, suskaičiavus visą gaminio kelią nuo idėjos iki pakavimo, prie jo vis vien prisiliečia apie šimtas rankų“, – teigia Giedrius.
Trečioji laidos istorija pakvies susipažinti su Rūta ir Šarūnu Traškeliais, kuriems bemiegės naktys ir nuolatinis nuovargis tapo netikėtu postūmiu imtis savo verslo. Susilaukę antrosios atžalos sutuoktiniai suprato, kad kiekviena kokybiško miego minutė yra aukso vertės, todėl ėmė ieškoti būdų, kaip geriau pailsėti ir taip gimė šeimos verslas „Shizuri“.
„Aš turėjau gal dešimt skirtingų pagalvių ir vis tiek ieškojau tos vienintelės, kuri padėtų man išsimiegoti, nes gimus antram vaikui miego valandų trūkdavo ir norėdavosi jas išnaudoti miegui, o ne būdravimui. Vieną dieną, prisiminęs mūsų povestuvinę kelionę po Japoniją, pagalvojau, kad galbūt grikiai galėtų būti ta konstrukcinė medžiaga, kuri padėtų susiformuoti pagalvę pagal savo kaklo linkį“, – verslo idėjos pradžią pasakoja Šarūnas.
Atradę sprendimą, padėjusį pagerinti jų pačių miego kokybę, Rūta ir Šarūnas nusprendė savo patirtimi pasidalinti ir su kitais. Pagal išsilavinimą vaistininkė Rūta puikiai supranta, kokią svarbią reikšmę kokybiškas miegas turi organizmo atsistatymui ir bendrai savijautai, todėl kuriant pagalvę
didžiausias dėmesys buvo skiriamas ne jos išvaizdai, o funkcionalumui ir patogumui. Tam jie pasirinko natūralias medžiagas – tekstilės gaminiams tinkamus ekologiškus grikių lukštus ir kapoko pluoštą.
„Pagalvę kūrėme pusę metų, pasitelkę kineziterapeutų ir osteopatų rekomendacijas. Mums buvo svarbus ne dizainas, o kad produktas atlieptų kokybiško miego poreikį, todėl rėmėmės medicininėmis žiniomis ir atsakingai rinkome medžiagas. Kapoko pluoštas yra ant medžių augantis produktas, kurio tuščiaviduriai plaukeliai visiškai praleidžia orą ir nesugeria drėgmės. Taip miego metu galima užtikrinti tinkamą termoreguliaciją“, – pasakoja Rūta.
Verslas – tai ne tik skaičiai ar sandoriai. Tai kasdieniai iššūkiai, laimėjimais nuspalvintos akimirkos, skambios sėkmės istorijos ir tyliai išgyventi pralaimėjimai. Verslas – tai gyvenimas, o „Gyvenimas versle“ – tai laida, kurios vedėjas Vidas Bareikis kviečia pažinti įdomiausias verslų istorijas, atskleisti jų kasdienybės užkulisius ir pasisemti įkvėpimo. Laidą žiūrėkite kiekvieną šeštadienį 17 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją.