„Puikiai pamenu, kaip vieno koncerto honoraras buvo trys picos ir dėžė alaus“, – juokiasi žinomas vyras, prisimindamas pirmuosius žingsnius muzikos versle ir anuomet patirtus nuotykius.
Šį šeštadienį „Lietuvos ryto“ televizijos laida „Gyvenimas versle“ žiūrovus pakvies pažvelgti į muzikos pasaulio užkulisius bei sužinoti, kaip Lietuvoje kūrėsi muzikinis verslas. Muzikantas ir kompozitorius Aras Vėberis, prisimindamas pirmuosius nepriklausomybės metus, pasakoja, kaip atlikėjams tekdavo patiems ieškoti kelių į klausytojų širdis ir kaip motyvuodavo ne uždarbis, o galimybė pasirodyti scenoje bei būti išgirstiems.
„Tas vadinamasis muzikinis verslas egzistavo visais laikais, bet nepriklausoma Lietuva buvo laukinis laikmetis be sistemos, kontrolės ar priežiūros. Tuo metu atlikėjai ar grupės turėjo vos kelis kelius, kaip save parodyti. Pradedančiam patekti į televiziją nebuvo šansų, todėl likdavo tik radijas ir koncertai. Nežiūrėdavome į honorarus, koncertuodavome nemokamai, kur tik pasitaikydavo galimybė, ir iš jaunatviško entuziazmo bei noro groti važiuodavome visur. Net puikiai pamenu, kaip vieno koncerto honoraras buvo trys picos ir dėžė alaus. Ir mums tiko“, – laidoje šiandien juokiasi žinomas vyras.
R. Lukaitytė-Vnarauskienė – apie tai, ką reiškia būti viena įtakingiausių šalies redaktorių, sulaukiamus grasinimus ir pinigus
Lygindamas muzikos pasaulį anuomet ir šiandien, Aras pastebi, kad per kelis dešimtmečius pasikeitė ir pats muzikos kūrimo procesas. Kadaise kelią į sceną skynėsi tie, kurie atkakliai dirbdavo, mokydavosi ir repetuodavo, o šiandien technologijos atveria visai kitokias perspektyvas ir muziką kurti galima net neturint tradicinių muzikinių įgūdžių.
„Kiekvienas laikmetis turi savo terpę, sąlygas ir specifiką. Senais laikais nebuvo interneto, kompiuterinių dalykų, ką turi dabartinė karta. Ir kaip bebūtų gaila, pastebiu, kad šiais laikais net nebūtina mokėti groti ar dainuoti, kad galėtum kurti muziką ir ją atlikti“, – pokyčius muzikos pasaulyje vertina Aras.
Susiję straipsniai
Prakalbęs apie muzikos verslą, Aras prisimena ir dar vieną savo veiklą. Gerokai anksčiau nei išpopuliarėjo „Facebook“, Lietuvoje jau veikė socialinis tinklas „Frype.lt“, tapęs viena pirmųjų tokio pobūdžio virtualių erdvių. Už šio projekto stovėjo ir pats Aras, siekęs sujungti socialinį tinklą su muzikos pasauliu. Jo iniciatyva platformoje paskyras susikūrė ryškiausios Lietuvos scenos žvaigždės, tačiau būtent dėl to netrūko ir kurioziškų situacijų.
„Šį socialinį tinklą galima pavadinti „MySpace“ ir „Facebook“ hibridu, tik aš labai norėjau jame didelį dėmesį skirti muzikai ir atlikėjams. Pritraukiau vos ne visą muzikinį žvaigždyną, bet bėda buvo ta, kad kiti vartotojai netikėjo, jog čia Natalija Bunkė, Andrius Mamontovas ar Marijonas Mikutavičius. Jie manė, kad tai netikros paskyros“, – atskleidžia Aras.
Laidoje žiūrovų laukia ir dar viena įkvepianti istorija – apie tai, kaip netikėtas atradimas gali virsti ilgamečiu verslu. Vestuvių proga mamos padovanoti aviliai Romai Mačienei turėjo tapti tik bitininkystės pradžia, tačiau viena kelionė į užsienį viską pakeitė. Šiandien jos puoselėjamas „Saulės midus“ skaičiuoja jau du dešimtmečius, o per pandemiją kilęs sprendimas įteisinti veiklą atvėrė kelią ne tik gėrimo prekybai, bet ir degustacijoms bei edukacijoms.
„Midus yra pats seniausias pasaulyje gėrimas, o Lietuvoje jis buvo populiariausias iki XVIII amžiaus. Kaip istorija mini, midus visais laikais buvo dievų eliksyras, karalių gėrimas ir paprastų žmonių džiaugsmas“, – laidoje teigia verslininkė.
Prisimindama veiklos pradžią, Roma pasakoja, kad sykį kelionė į Angliją ir atsitiktinis pokalbis atvėrė visiškai naujas galimybes panaudoti medų. Iki tol nė nesvarsčiusi apie midaus gamybą, moteris nusprendė pati išbandyti senąjį gėrimo gamybos būdą. Pirmasis bandymas ilgus metus laukė savo įvertinimo, kol paragauti paragino kaimynai. Būtent tada ir prasidėjo eksperimentai, ilgainiui virtę šeimos puoselėjamu amatu.
„Tai buvo 1991–1992 metais. Grįždami iš Anglijos užsukome pas vokietį bitininką, kuris gamino midų. Autobuse šalia manęs sėdėjo Širvintų bitininkų draugijos pirmininkas ir jis paklausė, ką darau su vaško dangteliais, kurie lieka atakiavus korius. Papasakojau, kad leidžiu nuvarvėti medui, o dangtelius išplaunu ir gautą skystį atiduodu bitėms. Jis nustebo, kodėl aš negaminu midaus. Tada pradėjau klausinėti, kaip tai padaryti, o grįžusi namo nusprendžiau pati išbandyti. Pagamintas midus kelerius metus stovėjo virtuvėje, kol kaimynai pasiūlė jo paragauti. Paragavome ir supratome, kad gavosi labai skanus gėrimas. Nuo tada ir prasidėjo įvairūs bandymai“, – prisimena Roma.
Trečiajame laidos siužete – nekilnojamojo turto brokerės Vitos Mačiulienės istorija. Dvylika metų įmonei vadovavusi, jos plėtra rūpinusis ir kitus brokerius ugdžiusi moteris ilgainiui suprato, kad didžiausią pasitenkinimą jai teikia ne vadovavimas, o tiesioginis darbas su klientais. Todėl šiandien ji nusprendė daugiau dėmesio skirti tam, kas visuomet buvo arčiausiai širdies, – nekilnojamojo turto pardavimams ir bendravimui su žmonėmis.
„Per tuos metus nuo brokerystės nebuvau atsitraukusi, tik laiką buvau paskirsčiusi taip, kad daugiau dėmesio skyriau verslo ir kitų brokerių auginimui. Tačiau laikui bėgant supratau, kad mano širdis yra pardavimuose su žmonėmis“, – savo istoriją laidoje pasakoja moteris.
Nekilnojamojo turto tinklas „Capital“, kuriame šiandien dirba Vita, per metus įgyvendina apie 7 tūkstančius sandorių, o klientams gali pasiūlyti net ir tokius objektus, kurie dar nėra viešai pasirodę rinkoje. Tačiau, pasak laidos herojės, viena didžiausių šios profesijos problemų Lietuvoje – aiškaus teisinio reglamentavimo trūkumas, dėl kurio brokerių teikiamų paslaugų kokybė ir darbo principai gali gerokai skirtis.
„Lietuvoje mes neturime brokerio profesiją apibrėžiančio įstatymo, todėl rinkoje yra labai daug įvairių brokerių, kurie teikia paslaugas pagal savo patirtį, pagal tai, kaip jie įsivaizduoja, pagal jų turėtas gyvenime vertes. Iš esmės brokeris turėtų būti ne tik nekilnojamojo turto skelbimo administratorius, bet ir viso proceso valdytojas: keliauti ilgą kelionę kartu su savo klientu nuo pirmųjų žingsnių, spręsti iškilusias teisines kliūtis, sutikrinti visus dokumentus, padaryti objekto analizę ir kartu su klientu sudėlioti pardavimo strategiją“, – įsitikinusi Vita.
Verslas – tai ne tik skaičiai ar sandoriai. Tai kasdieniai iššūkiai, laimėjimais nuspalvintos akimirkos, skambios sėkmės istorijos ir tyliai išgyventi pralaimėjimai. Verslas – tai gyvenimas, o „Gyvenimas versle“ – tai laida, kurios vedėjas Vidas Bareikis kviečia pažinti įdomiausias verslų istorijas, atskleisti jų kasdienybės užkulisius ir pasisemti įkvėpimo. Laidą žiūrėkite kiekvieną šeštadienį 17 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją.