Šią savaitę ilgametražis vaidybinis filmas „Pavasaris“ bus pristatytas 30-ajame Talino kino festivalyje „Juodosios naktys“.
Pasaulinė filmo premjera įvyko 79-ojo Kanų kino festivalio oficialiosios programos specialiųjų peržiūrų „Special Screenings“ sekcijoje.
Bendros gamybos lietuvių, prancūzų, estų ir ukrainiečių kino kūrinys pristatytas ir 54-ajame FEMA kino festivalyje „La Rochelle Cinéma“ bei 28-ajame tarptautiniame Rio de Žaneiro filmų festivalyje.
R. Lukaitytė-Vnarauskienė – apie tai, ką reiškia būti viena įtakingiausių šalies redaktorių, sulaukiamus grasinimus ir pinigus
Lietuviška „Pavasario“ premjera įvyks lapkričio 15 dieną kino festivalyje „Scanorama“. Kino teatruose filmas bus rodomas nuo lapkričio 20-osios.
Filmo centre – stačiatikių kunigas Andrijus. Okupantai užėmė jo bažnyčią ir pavertė ją nužudytųjų morgu. Kas tris savaites kūnus išveža kariniai sunkvežimiai, karo aukos slepiamos masinėse kapavietėse.
Susiję straipsniai
Rizikuodamas gyvybe, šventikas, kurį vaidina lietuvių aktorius Kęstutis Cicėnas, slapta grąžina kūnus šeimoms.
Visai kitokį vaidmenį filme kuria Kęstučio kolega, aktorius D. Ciunis. Jis prisipažįsta dvejojęs, ar imtis okupanto vaidmens.
„Vis dėlto pagalvojau, kad ir blogiečius kažkas turi vaidinti. Mano tėtis sovietų laikais nemažai nacių privaidinęs, pamaniau, prasitęs giminės tradicija“, – ironizuoja.
R. Kirpičenkos debiutiniame ilgametražiame filme D. Ciunis įkūnija rusų kariuomenės kapitoną Igorį. Aktorius neslepia, kad pirmasis susitikimas su personažu jam palikęs įspūdį: „Nejauku susitikti su monstru, nemeluosiu. Pajutau atmetimą ir pasišlykštėjimą. Vėliau, vis labiau gilinantis į vaidmenį, atmetimas silpo, liko tik pasišlykštėjimas. Daug galvojau apie tai: kiek aplinkui esama tokių žmonių? Arba, tiksliau, kiek tokių galėtų tapti… Per visą filmavimą mane lydėjo klausimas – kaip šitaip galima?“
Daumantas pasakoja su filmo režisieriumi Rostislavu daug kalbėjęs apie personažą.
„Sutarėme, kad jis nėra tiesiog „быдло“ ar žvėris. Juk net ir tokius siaubingus dalykus daro žmogus. Ir kaskart – tas pats klausimas: kaip taip galima?“ – prisimena aktorius.
Režisierius yra pasakojęs, kad pagrindiniams okupantų vaidmenims aktorius rasti buvo nelengva. Režisierių nustebino, kad Daumantas ir jaunąjį Sašą vaidinęs Bartas Ždanavičius filmavimo aikštelėje išsaugojo sveiką santykį su karo ir blogio tema, suprato, kad filmavimo aikštelėje vyksta ne tikri dalykai, o kinas.
R. Kirpičenkos „Pavasaryje“ nėra mūšio scenų, veiksmo irgi nedaug. Okupacijos siaubą ir įtampą filme kuria moraliniai pasirinkimai, kuriuos priversti daryti filmo personažai. D. Ciunio Igoris irgi pasirinko. Tik aktoriui sunku paaiškinti, kodėl pasirinko blogį.
„Mėginau jį suprasti, bet personažo poelgius vertinau pagal savo moralinį supratimą. Nelaimingas žmogus? Vienišas žmogus? Skriaustas žmogus? Kaip degraduojama, aš nežinau. Nesuprantu. Galva neišneša, taigi pateisinti jo man nepavyko – kiekviena mano sugalvota priežastis atsiremdavo į tą patį klausimą: kaip šitaip galima?!
Vis dėlto buvo įdomu sužinoti, kiek pavyks perteikti tą kitą, vadinkime, žmogų. Susitapatinti negali, viskas prieštarauja tavo prigimčiai, ieškai savyje tamsiausių kampelių, bandai nugramdyti, ištraukti į paviršių šiek tiek to, ką juose randi. Bandai prisiminti pažįstamus ar kažkur matytus ne itin gerus žmones ir iš mažų gabalėlių, tarsi mozaiką, dėlioji priešą. Ir jei bus pavykę sudėlioti ką nors įtikinamo, būsiu maloniai nustebęs“, – sako aktorius.
Paklaustas, ar kuriant vaidmenį netrikdė tai, kad Ukrainoje šiuo metu vyksta karas ir nutinka dalykai, apie kuriuos pasakojama filme, Daumantas prisipažino aiškiai supratęs, kad karo akivaizdoje mūsų išgyvenimai ir rūpesčiai atrodo labai menki.
Aktorius pabrėžia negalintis kalbėti už žmones, kurie patyrė karą, tačiau svarsto, kad humanizmas karo tikrovėje pasireiškia net ir menkiausiais dalykais.
„Niekas negali pasakyti, kaip elgtųsi, jei nutiktų karas. Teoriškai, manau, jei baisioje realybėje gebi bent trupinėlį atiduoti kitam, tai ir yra humanizmas. Nereikia daug – tiesiog, jei pagalvoji dar ir apie kitą…“, – sako jis.
Daumanto manymu, pasipriešinimu gali tapti ir menkiausias poelgis, ir sąmoningas neveikimas.
„Labai svarbu valia, – sako jis. – Žmogaus valia, tautos valia. Ukrainiečiai – labai stipri tauta. Gerbiu juos už tai. Vis pagalvoju, ar lietuviai vis dar tokie pat stiprūs, ar nuo gero gyvenimo neišlepome? Vis dėlto bendraudamas su artimais žmonėmis, su draugais, matydamas viešąją erdvę, nusiraminu: regis, vis dar esame ta pati stipri tauta, kurioje išaugo ir partizanai, ir Sausio įvykių minios. Nemalonių išimčių pasitaiko, bet ramiau, kai supranti, kas yra kas.“
Filmo premjerai besirengiantis aktorius teigia, kad greičiausiai premjeros vakaras taps atsisveikinimo su personažu vakaru.
„Labai įdomu, ką ir kaip personaže pavyko perteikti, vis pagalvoju apie Igorį. Kai filmą pamatysiu, tada, manau, ir ateis laikas jį pamiršti“, – sako D. Ciunis.
Vaidybinio filmo „Pavasaris“ premjera Lietuvoje – lapkričio 15 dieną festivalyje „Scanorama“. Šalies kino teatruose filmas bus rodomas nuo lapkričio 20 dienos.
„Pavasario“ režisierius ir scenarijaus autorius – R. Kirpičenka, vaidmenis kūrė K. Cicėnas, B. Ždanavičius, Anastasiia Pustovit, Valentinas Novopolskis, Viečeslavas Lukjanovas, D. Ciunis. Operatorius – V. Mačiulskis, montažo režisierė – Marie Vettese, kostiumų dailininkė – Rūta Lečaitė, prodiuseriai – Helena Porkony ir Stasys Baltakis. Filmą finansavo Lietuvos kino centras, Prancūzijos nacionalinis kino ir vaizdo centras, Estijos kino institutas, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.