Šį šeštadienį „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Gyvenimas versle“ laukia atviras pokalbis su aktore Violeta Mičiuliene apie drąsą atsisakyti stabilaus darbo ir pradėti dirbti sau. Ilgus metus kultūros namuose ir mokykloje dirbusi moteris gyveno iš atlyginimo, kurį nustatydavo kiti. Tačiau po beveik trijų dešimtmečių samdomame darbe ji ryžosi kardinaliems pokyčiams – atsisakė įprasto saugumo ir nusprendė darbo vietą susikurti pati. Šiandien ji sau yra ir vadovė, ir vadybininkė, ir dėl to sako išgyvenanti ne aukso, o tikrą platinos amžių.
„Nežinau, iš kur ta mintis atėjo, nes beveik 27 metus dirbau valdišką darbą kaip režisierė, kol vieną dieną paskambinau ir pasakiau, kad išeinu. Ir nuo to momento nebuvo nė akimirkos, kad pagalvočiau, jog gal nereikėjo. Aš išėjau į niekur, bet nebegalėjau pakelti supratimo, kodėl tas, kuris neturi suopračio, vadovauja tiems, kurie yra talentingi ir gali“, – atvirauja aktorė.
Nors mintis dirbti sau Violetos galvoje kirbėjo jau kuris laikas, ryžtis pokyčiams ilgai trukdė baimė, kol įveikusi ją, moteris pagaliau sukūrė savo pirmąjį monospektaklį. Augant projekto sėkmei, keitėsi ir pačios aktorės požiūris į savo darbo vertę. Ji išmoko ne tik atsisakyti nepriimtinų pasiūlymų, bet ir nebesigėdyti prašyti deramo atlygio už savo talentą bei darbą.
A. Lebedenko – apie skyrybas, pasiektą dugną ir nuo viešumo saugomą naują mylimąją
„Aš išmokau pasakyti žodį „ne“, nesijausti dėl to kalta ir paprašyti pinigų už savo darbą. Ilgą laiką man dėl to buvo gėda, puldavau aiškinti visą situaciją, kodėl dabar paprašysiu už savo darbą tiek pinigų. Bet aš nebenoriu niekam būti tarnaite. Ir džiaugiuosi, kad toks suvokimas atėjo dabar, o ne tada, kai man bus 85-eri“, – pasakoja moteris.
Socialiniuose tinkluose Violeta taip pat subūrė įspūdingą auditoriją – vien jos „Vi Pirmadienis“ paskyrą seka daugiau nei 122 tūkst. žmonių, tačiau kitaip nei daugelis nuomonės formuotojų, savo populiarumo moteris neskuba paversti pinigais. Violeta tikina nenorinti reklamuoti produktų vien dėl atlygio, o finansiniuose sprendimuose vadovaujasi savomis vertybėmis.
A. Lebedenko – apie skyrybas, pasiektą dugną ir nuo viešumo saugomą naują mylimąją
Susiję straipsniai
„Man siūlo reklamuoti ir kremus, ir plaukų priemones, ir knygas, bet aš nedarau reklamų, o jeigu kažką pagiriu, tai tik todėl, kad man pačiai tai patiko. Negaliu perlipti per savo įsitikinimus, net jei kiti iš tokios reklamos labai neblogai pragyvena. Bet pinigai yra įdomūs dalykai – jie ateina tada, kai tau jų nereikia. Neseniai pardaviau butą Vilniaus centre ir padalinau perpus savo vaikams, kad jie gyventų dabar, o ne tada, kai aš numirsiu. Aš pati turiu viską, ko man reikia. Ir net esu sumąsčiusi keisti gyvenamąją vietą, padaryti savo namų išpardavimo bei atidavimo šou, jog tuos pinigus skirčiau vienai moteriškei, kuriai jų dabar labai reikia“, – prisipažįsta Violeta.
Kitas laidos siužetas pakvies apsilankyti žalumos apsuptame Skuode. Nors gyvenimas čia ramesnis nei didmiesčiuose, vietos gyventojams netrūksta noro dirbti ir kurti ateitį būtent savo krašte, tad vietos valdžia įsitikinusi, kad naujų verslų atėjimas galėtų ne tik paskatinti miesto ekonomiką, bet ir susigrąžinti išvykusius gyventojus.
„Mūsų miestiečiai visad geriau rinktųsi dirbti savo mieste ar savo rajone nei vykti kitur. Esame pasidarę analizę, kad išvykstančių turime apie 500 žmonių, tad atėjęs naujas verslas galėtų juos sugrąžinti, nes žmonėms būtų tikrai patogiau ir nereikėtų daugiau nei valandą važiuoti į darbą ir atgal. Taip pat yra norinčių grįžti iš užsienio, jei darbo vietų būtų daugiau“, – laidoje teigia Skuodo vicemerė Inga Jablonskė.
Pasak vicemerės, Skuodas ypač vertina aplinkai draugiškus verslus. Vienas jų – įmonė „Baldarys“, kuri, nepaisant pavadinimo, baldų negamina jau daugiau nei du dešimtmečius. Šiandien čia gaminamos nestandartinės medinės paletės, o įmonės vairą į savo rankas perėmė du broliai.
„Daryti verslą nėra lengva, tiek įkurtą, tiek nupirktą. Mums padėjo, kad šioje įmonėje jau buvau direktorius ir tai šiek tiek palengvino procesą. Bet gamybos apimtys šiandien išaugusios aštuonis kartus. Prieš aštuonerius metus išvažiuodavo apie 20 sunkvežimių per mėnesį, dabar – apie 140–150“, – skaičiais dalinasi įmonės vadovas Martynas Pielikys.
Kitokią verslo kryptį Skuode pasirinko „Baltos varnos“ sodybos šeimininkai. Čia galima ne tik apsistoti poilsio namelyje, bet ir atrasti netikėtų iš dilgėlių gaminamų produktų: giros, arbatos, chalvos, duonos, sausainių ar veganiškų desertų. O štai ūkininkas Petras Savickas savo veiklą susiejo su avininkyste ir sako, kad verslas gimtajame krašte – ne tik būdas užsidirbti, bet ir galimybė likti ten, kur jaučiasi geriausiai.
„Kodėl Skuodas? Nes negalėjome atitrūkti nuo savo šaknų. Čia būnant nėra gimtinės ilgesio ir migracija mūsų nevilioja. Surasti ką nors geresnio už gimtinę – neįmanoma“, – įsitikinęs ūkininkas.
Trečiasis laidos siužetas papasakos Dovilės Kunšteinaitės verslo istoriją. Šiandien sąmoningo gyvenimo, santykių ir savivertės konsultacijas teikianti moteris prisimena, kad lemtingas sprendimas gimė po atviro pokalbio su pačia savimi.
„Beveik dvejus metus dirbau juvelyrikos parduotuvėje, bet atrodė, kad 12 valandų stoviu kaip papuošalas ir laukiu, kol kažkas ateis ir mane išgelbės. Grįžusi namo supratau, kad taip gyventi nenoriu. Tada ėmiau galvoti, kas žmogų stabdo nuo jo svajonės? Pirma – baimė, kad nepavyks. Antra – žmogaus negebėjimas pasitikėti savimi. Taip pasišnekėjusi su savimi, viską susidėjau ir jau kitą dieną išėjau į niekur“, – pasakoja moteris.
Nuo tos dienos iki Dovilės svajonės įgyvendinimo praėjo vos septyni mėnesiai. Įkūrusi „Atgal į save su Dovile“ veiklą, ji pradėjo daugiausia dėmesio skirti savęs pažinimo, santykių ir sąmoningumo temoms, o apie konsultacinės paslaugos planus socialiniuose tinkluose kalbėjusi dar gerokai prieš oficialią pradžią, sėkmingai užsitikrino pirmuosius savo klientus.
„Aš niekada savęs nepristačiau nei psichologe, nei psichoterapeute ir neslepiu, jog nesu baigusi šio mokslo. Pas mane visos konsultacijos eina per sąmoningumą, pasikartojančių modelių pamatymą, padarytų klaidų įžvelgimą, nes per sąmoningumą ir mintis mes galime labai daug dalykų susitvarkyti, tik reikia veikti, o tai yra pats sunkiausias procesas“, – teigia Dovilė.
Verslas – tai ne tik skaičiai ar sandoriai. Tai kasdieniai iššūkiai, laimėjimais nuspalvintos akimirkos, skambios sėkmės istorijos ir tyliai išgyventi pralaimėjimai. Verslas – tai gyvenimas, o „Gyvenimas versle“ – tai laida, kurios vedėjas Vidas Bareikis kviečia pažinti įdomiausias verslų istorijas, atskleisti jų kasdienybės užkulisius ir pasisemti įkvėpimo. Laidą žiūrėkite kiekvieną šeštadienį 17 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją.