***
– Ar nuo tokio užimtumo nesvaigsta galva?
– Visai ne, esu labai laiminga. Tik pagalvokite, vos prieš dvejus metus ketinau būti kūno kultūros mokytoja.
– Kodėl planai pasikeitė?
– Pakako vienerių metų universitete, kad suprasčiau, jog mano pasirinkimas buvo klaidingas. Susikroviau lagaminus ir iš gimtosios Korsikos nuvykau į Paryžių. Įstojau į mados mokyklą, po to sesuo Laetitia supažindino su savo agentu. Mane išsirinko „Mango“ – taip ir ėmiau kilti karjeros laiptais.
– Atrodo, kad ryžto jums netrūksta.
– Visuomet buvau labai guvi. Jau 12 metų žinojau savo ribas ir troškimus. Maniau, jog gyvenimą susiesiu su menu, mąsčiau apie dėstytojos kelią. Bet ramus tarnautojo gyvenimas – ne man.
– Kuo paviliojo aktorės profesija?
– Akmenukai ir blizgesys manęs nesutrikdė. Laetitios dėka mados ir kino aplinką pažįstu nuo vaikystės. Ši profesija reikalauja atkaklumo ir sunkių pastangų.
– Kalbama, kad nesate paprasto būdo.
– Esu impulsyvi. Beregint ašaros virsta juoku ir atvirkščiai. Bet nemanau, kad aktorei tai būtų trūkumas.
– Kodėl?
– Manau, reikia turėti stiprių jausmų, kad galėtum sukurti ir įsijausti į vaidmenį.
– Ir meilėje esate impulsyvi?
– Žinoma. Net jei ir sparnelius galima nusvilti. Gyvenimo nereikia bijoti. Geriau kentėti, nei būti bejausmei. Pernelyg stipri savitvarda panaši į dvasinę mirtį.
– Kokio savo charakterio bruožo norėtumėte atsikratyti?
– Jokio. Kas šiandien yra neparanku, rytoj pravers. Kinta gyvenimas, kinta ir aplinkybės. Galbūt kartais esu šiek tiek kietakaktė, todėl kartais suklystu. Bet klaidos pavertė tuo, kuo esu, tad lieka tik didžiuotis.
– Manote, kad šou pasaulis jūsų nepakeis?
– Reikia tikėti savimi. Būtų negerai, jei norėtumėme, kad visos merginos būtų panašios ir turėtų tokias pat ambicijas. Tikiu, kad asmenybės savitumą galima išsaugoti. Taip pat ir savo stilių.
– Koks jis?
– Man patinka jungti tendencijas, nekenčiu uniformų ir visko, kas yra neišvaizdu. Vilkiu tai, kas man tinka. Ne visuomet galiu būti madinga. Galbūt labai aukštos ir liesos merginos gali bet ką vilkėti, bet tik ne aš.
– Na, tikrai nesate nei maža, nei stora.
– Tačiau mano figūra yra moteriška, todėl vilkėdama kai kuriuos rūbus jaučiuosi nesmagiai.
– Gal kada buvo paprašyta, kad suliesėtumėte?
– Niekuomet nesutikčiau. Modelio darbą pasirinkau, kad jausčiausi gerai, o ne kad save kankinčiau.
– Vadinasi, nesate mankštos fanatikė?
– Jos nekenčiu, esu visai nesportiška, nors reikėtų šiek tiek ir prisiversti, nes fizinė veikla naudinga sveikatai. Prieš du mėnesius turėjau užsirašyti į šokių kursus, bet vis atidedu. Vis dėlto pažadu užsirašyti.
– O kaip vertinate maistą?
– Valgyti man labai patinka. Ypač mėgstu azijietišką virtuvę – pradedant korėjiečių baigiat indų patiekalais. Daug dėmesio skiriu prieskoniams. Nesu iš tų, kurios susilaiko nuo valgio.
– Kaip gi jūs, tokia jauna, gebate būti ir tokia išmintinga?
– Laikausi tėvų įdiegtų vertybių – stengiuosi išlikti ištikima sau ir savo kultūrai, būti tolerantiška. Negalima jų išduoti dėl kitų žmonių įgeidžių. Mano sesuo Laetitia ir brolis Jeanas Baptiste'as esame dėkingi tėvams už tokį parengimą gyvenimui.
– Kaip save įsivaizduojate po 15 metų?
– Vaikų būryje. Mūsų šeimoje vaikai yra labai svarbūs, kiekvienas gimimas – šventė, nes ateina nauja asmenybė, naujas atradimas, naujas likimas. Turiu penkis sūnėnus, su kuriais labai dažnai bendrauju. Pirmoji Laetitios duktė gimė, kai man buvo 11 metų. Kartu užaugome, jaučiuosi taip, lyg būčiau vyresnioji jos sesuo.
– Sesuo irgi gyvena Paryžiuje. Ar dėl to jaučiatės tvirtesnė?
– Žinoma, nes pirmumą teikiu šeimai ir draugams.
– O madą ar mėgstate?
– Spinta – grūste prigrūsta, bet nekenčiu apsipirkimo. Nuobodu ir sunku visą dieną vaikščioti po parduotuves, tačiau jei eidama butiko vitrinoje pamatau ką nors, kas mane domintų, tada tikrai neatsispiriu. Ypač mane traukia aksesuarai. Kalbant apie rankines, tai man patinka keistokos, rožinės su plastikiniais blizgučiais. Dievinu „Prada“ ir „Miu Miu“.
– O avalynė?
– Prisipažinsiu – nekenčiu aukštakulnių. Žinoma, jie gražūs, bet nuo jų man pernelyg skauda pėdas.
– O kai juos privalote avėti dėl profesinių tikslų?
– Kenčiu dantis sukandusi. Bet vakaro pabaigoje mane neretai galima pamatyti basą. Visa laimė, kad išrasti balerinos bateliai ir sandalai, kuriuos galiu įsimesti ir nešiotis rankinėje.