- Pone Robertai, daugelis vyrenės kartos moterų iki šiol atsimena ir myli jūsų herojų Žofrėjų de Peiraką iš „Anželikos, angelų markizės“. Daugelis apgailestauja, kad realiame gyvenime nevedėte Anželikos, - aktorės Michele Mercier...
- Svarbiausia, kad suvaidinome įtikinamai. O gyvenime turėjau kitų
moterų. Juk net keturios žmonos...
- Kino juostoje „Anželika, angelų markizė“ buvo daug pikantiškų scenų!
- Įdomu tai, kad jų Michele labai gėdyjosi. Iš filmavimo aikštelės
išvarydavo visus, - išskyrus režisierių ir operatorių. Leido filmuoti
tik tam tikras scenas, o labiausiai atviras stengėsi pridengti...
Prisipažinsiu, kad slapčia žvilgčiojome į ją kaip berniūkščiai!
- Ar tiesa, kad Anželikos vaidmenį galėjo atlikti jūsų pirmoji žmona, aktorė Marina Vladi?
- Taip, bet ją perviliojo į kitą filmą...
- Kaip su ja susipažinote?
- Buvau 10 metų vyresnis už ją, bet, pamatęs Mariną, tapdavau nedrąsiu,
baikščiu. Buvau pasiryžęs padaryti bet ką, kad tik ji atkreiptų į mane
dėmesį. Pasiūliau jai pagrindinį vaidmenį savo filme. Pasisekimas buvo
stulbinamas! Marina padovanojo man du sūnus, bet mūsų gyvenimas
nesusiklostė. Gaila...
- Ar tiesa, kad turite rusiškų šaknų...
- Mano mama gimė Kijeve, o tėvas - Samarkande. Tarpusavyje kalbėjo
rusiškai, ir aš - rusas. Mano tikroji pavardė - Choseinovas. Save
visuomet laikiau Pranzūcijos emigrantu. Beje, myliu rusus ir man
patinka rusiška virtuvė.
- Ką dabar veikiate?
- Esu vieno Prancūzijos teatrų meninis vadovas, užsiimu spektaklių
režisūra, parašiau dvi memuarų knygas... ir laimingai gyvenu su
ketvirtąja žmona, taip pat aktore Candice Patou (20 metų jaunesnė -
Red. past.).
- Ar esate dėkingas likimui, kuris jums padovanojo Žofrėjaus de Peirako vaidmenį?
- Mano žmona Candice pasakė: „Kai tavęs nebus, ant tavo paminklinio
akmens neparašys apie spektaklius ir memuarus... Neliks nieko,
išskyrus Žofrėjaus de Peirako vaidmenį... Tik maža jo nuotrauka su randu
veide. Ir gal kokia nors maža mergaitė padės gėlytę...“ Matyt, taip ir
bus...