Nuo penktadienio iki sekmadienio Danijoje vyks iškilmingi
renginiai, kuriais bus paminėtas jos įžengimas į sostą 1972 metų
sausio 14 dieną, kai mirusio tėvo gedinti, išstypusi 31 metų
princesė tapo pirmąja moterimi, perėmusia seniausios Europoje
monarchijos vairą.
Margrethe, vyriausia iš trijų karaliaus Frederiko IX ir
karalienės Ingrid dukterų, tuo metu jau buvo ištekėjusi už
prancūzo Henri de Laborde'o de Monpezato (Anri de Labordo de
Monpezato), kuris tapo princu sutuoktiniu Henriku.
Du jų sūnūs, Frederikas ir Joachimas, tada buvo atitinkamai
ketverių ir trejų metų amžiaus.
Dabar, praėjus keturiems dešimtmečiams, karalienės plaukai,
visuomet sukelti į nepriekaištingą kuodą, yra balti kaip sniegas
ir suteikia jai tobulos senelės išvaizdą. Ji turi septynis
vaikaičius.
Ir nors nuo intensyvaus rūkymo jos dantys tapo gelsvi, danai
nepyksta dėl šios jos ydos ir dažnai švelniai apie kitus
užkietėjusius rūkalius pasako: „Rūko kaip karalienė Margrethe“.
Būdama 71 metų amžiaus, ši moteris žibančiomis blyškiai
žydromis akimis tebėra liekna ir vis dar mėgsta pabrėžti savo
figūrą spalvingomis sukniomis, prie kurių derina ekscentriškas
skrybėles.
Meiliai „saulute“ vadinama karalienė yra labai populiari -
praėjusį mėnesį atlikta apklausa parodė, kad beveik 80 proc.
danų palankiai vertina savo monarchiją.
Danijos monarchija yra „populiariausia Europoje“, sakė Kopenhagos
universiteto istorikas Larsas Hovbakke Soerensenas (Larsas Hovbakė
Serensenas), kuris yra studijavęs monarchijos vaidmenį
šiuolaikinėje visuomenėje.
Margrethe II be skubinimo ar forsavimo sugebėjo „modernizuoti
senstančią monarchiją ir pritaikyti ją prie evoliucionuojančios
visuomenės“, entuziastingai kalbėjo jis.
Karalienės populiarumas išaugo 9-ojo dešimtmečio pradžioje,
jai pradėjus reikštis kaip menininkei. Ši daugeliu kalbų kalbanti
intelektualė taip pat dalyvavo keliuose dideliuose vertimo
projektuose, tarp jų - 1981 metų daniškoje Simone de Beauvoir
(Simon de Bovuar) „Visi žmonės mirtingi“ (Tous les hommes sont
mortels) versijoje. Pseudonimu pasirašiusi karalienė drauge su vyru
išvertė tą knygą.
Karalienė taip pat kūrė kostiumus ir dekoracijas daugybei
spektaklių ir televizijos serialų. Tačiau labiausiai ji
pasižymėjo piešimo ir tapybos srityje. Karalienė iliustravo daug
knygų, tarp jų - 2002 metų J.R.R.Tolkieno „Žiedų valdovo“ (The
Lord of the Rings) leidimą, o jos pusiau abstraktūs paveikslai tapo
neatsiejama muziejų ir meno galerijų dalimi Danijoje ir užsienyje.
Jos populiarumą taip pat didina entuziazmas, optimizmas ir
atsidavimas socialiniams reikalams.
Tačiau tai jai pelnė ir tam tikrą kritiką, nes pagal Danijos
konstitucinę sistemą monarchas neturi politinių galių ir turėtų
demonstruoti santūrumą reikšdamas savo nuomonę.
Vieną prieštaringiausiai vertinamų savo pareiškimų ji padarė
1984-aisiais, sakydama Naujųjų metų kalbą, - ji paragino danus
būti tolerantiškus ir atsisakyti savo „kvailų pastabų“ bei
„šaltumo“ imigrantų atžvilgiu.
Tačiau karalienė, sugestijų meno ekspertė, visuomet gynė savo
teisę viršyti oficialias karališkąsias pareigas.
„Žinoma, galiu galvoti, ką noriu, kaip ir visi kiti.
Paprasčiausiai turiu susilaikyti nuo to, kad sakyčiau viską, ką
galvoju. Yra daug kitų (žmonių), kurie kartas nuo karto (irgi)
turėtų pamėginti tai (daryti)“, - sakė ji viename interviu 1988
metais.
Nors Margrethe II yra itin populiari, dauguma danų mano, kad per
artimiausią dešimtmetį jai jau būtų laikas perduoti sostą
princui Frederikui, rodo šio mėnesio pradžioje paskelbti apklausos
rezultatai.
Tačiau karalienė nėra tokia avangardistė, kad norėtų
svarstyti atsistatydinimą: „Liksiu soste tol, kol nukrisiu“, -
neseniai sakė ji.