- Nekalbant apie kūno svorį, ar sunku buvo atkurti Hooverio išvaizdą ir judesius?
- Labai nuvargau, nes valandų valandas turėjau nešioti kaukę. Žmonės mano, kad mūsų darbas yra visuomet malonus, bet taip nėra.
- „Aviatoriuje“ taip pat vaidinote amžiumi vyresnį personažą - pramonininką Hovardą Hjudžesą.
- Jau ir taip jaučiausi nekaip, vaidindamas tokį žmogų, o dar pagyvenusį... Bet aktoriaus profesija tuo ir puiki, kad nepaisant amžiaus ir asmeninės patirties, gali virsti bet kuo.
- J.Edgaras Hooveris turėjęs antrąjį, slaptą, gyvenimą. Įtarė, jog buvo homoseksualas, filme tą jo dviveidiškumą akcentavote. O ką pats manote?
- Jis niekuomet nebuvo vedęs, ir daug laiko praleido su savo artimiausiu padėjėju Clydu Tolsonu. Be abejonės, jie abu, kaip tarnautojai, savo gyvenimus paskyrė Amerikai. Hooveris buvo labai sudėtinga asmenybė, pagarsėjęs tuo, jog visuomet ir bet kokiomis aplinkybėmis gebėjo slėpti savo emocijas. Homoseksualas? Kas žino... Manau, niekas tiesos nežino.
- Bet yra scena, kurioje po kivirčo bučiuojate aktorių Armį Hammerį, vaidinantį Tolsoną. Ar sunku buvo tai pavaizduoti tikroviškai?
- Ne, bet bučiavausi tik todėl, kad to reikalavo scenarijus.
- Beje, kaip sekėsi bučiuoti Kate Winslet „Gyvenimo kelyje“, praėjus tiek daug metų po „Titaniko“?
- Kate - puiki aktorė ir gera mano draugė. Ji tokia pat maloni, kaip ir anksčiau.
- Jūs domitės politika, socialine ir aplinkosaugos veikla. Ar negyventumėte paprasčiau, jei rūpėtų vien kinas?
- Žinoma, bet jei liktų tik profesija, jausčiausi nelaimingas. Jei esu garsenybė, dar nereiškia, jog nesugebu suprasti kitų ar siekti pagerinti savo gyvenimą.
- Koks iš tikrųjų yra Leonardo DiCaprio?
- Išduosiu paslaptį: aktoriai visuomet matomi dvejopai. Yra nuolat spaudai rūpinti superžvaigždė, ir paprasčiausiai, filmavimo aikštelėje dirbantis žmogus.
- Ar patiko dirbti su Clintu Eastwoodu?
- Dirbti su juo - fantastiška, jei tik... atliksi „namų darbus“. Aktoriams jis yra labai reiklus. Ir jei nepasiruoši, tada gausi pylos lyg mokykloje.
- Esate labai aktyvus aplinkosaugininkas, įkūrėte fondą. Prisipažinkite, ar čia atvykote limuzinu, ar ekologiniu automobiliu?
- Hibridiniu automobiliu. Niekuomet nevairuočiau monstriško benzino ryjiko.
- Ar manote esąs iš tų, kurie tęsia pažadus?
- Kuomet Holivudo žvaigždė, kaip aš, įsitraukia į kokį judėjimą, pasipila kritika ir išpuoliai. Žinau, kad visuomet netikrais bei kvailais pareiškimais bus abejojama, ar iš tiesų man rūpi aplinkos reikalai, ir visuomet kas nors manęs paklaus, kodėl nepaliauju skraidęs lėktuvais ar važinėjęs automobiliais. Tiesa ta, jog neturiu pasirinkimo, nes keliavimas - mano darbo dalis. Jei galėčiau, to vengčiau. Bet negaliu... Renkuosi mažesnį blogį. Iš kitos pusės, būdamas aktoriumi galiu garsinti aplinkosaugos kampanijas, jos jau tapo mano antruoju darbu.
- Išradote naują madą - atrodo, jog dabar Holivudo aktoriai būtinai turi rūpintis ir ekologija...
- Tiesa, bet jau visi žino, kad net ir mūsų darbas teršia aplinką. Todėl, iš esmės, manau, kad garsenybių veiklumas yra teigiamas dalykas.
- O kuo galėtų prisidėti paprasti žmonės?
- Skirti pinigų, laiko ir energijos tiems, kuriems rūpi mūsų planeta. Tik tuomet hibridiniai ar elektriniai automobiliai bei saulės kolektoriai atpigs ir taps visiems prieinami. Ir tik tuomet pradėsime tikrą kovą už pasaulį, kuriame esame. Suniokoję gamtą, anksčiau ar vėliau, ir mes būsime sunaikinti.
- Kai kas teigia, kad norėdamas išvengti žmonių rodomo dėmesio, mieliau skraidote privačiais lėktuvais nei reisinėmis oro linijomis.
- Tai ir yra tie paistalai, apie kuriuos kalbėjau. Tačiau mano „ego“ nėra toks milžiniškas, kad pageidaučiau turėti asmeninį lėktuvą.
- Beje, koks jūsų „ego“?
- Turėtumėte klausti mano geriausių draugų. Mama jau seniai mane išmokė nebūti arogantišku ir snobu. Apskritai, manau esąs realistas.
- Taip pat ir meilėje?
- Žinoma, be abejonės.
- Bulvarinė žiniasklaida dažnai kalba apie įvairias draugystes.
- Nereikia tikėti viskuo, kas kalbama.
- Jus laiko vienu geriausiu Holivudo aktoriumi. Vaidmenis renkatės neklysdamas - kitas jūsų vaidmuo naujoje „Didžiojo Gatsby“ versijoje, ankstesnėje vaidino Robertas Redfordas.
- Galbūt mano darbštumą lėmė iš mamos paveldėti vokiški genai. Visuomet žavėjausi vokiečių gebėjimu rimtai imtis darbo ir jį ryžtingai užbaigti. Atrodo, gera savybė, ar ne?
- Kaip renkatės pasiūlymus: skaitote atsiunčiamus scenarijus, ar kitaip?
- Norėdami sužinoti, ar istorija bei tema man yra įdomi, kūrėjai turėtų tiesiogiai su manimi kalbėtis. Kad galėtų įkvėpti ar bent jau įtikinti.
- Kiek jūsų pasirinkimą lemia pinigai?
- Tiesą sakant, šiuo mano karjeros metu, mažai. Dabar man rūpi gerai suvaidinti, bet ne įkyrios mintys apie populiarumą ar finansinę sėkmę, o ypač, pavyzdžiui, apie tai, kurioje vietoje atsidūrėme po savaitgalio. Mano tikslas - būti geru aktoriumi: ši profesija reikalauja didelio pasišventimo ir atsakomybės.
- Ar vėl dalyvautumėte tokiame filme kaip „Titanikas“?
- Tas filmas man atvėrė visas Holivudo duris. Dar dabar džiaugiuosi, kad teko dalyvauti į kino istoriją patekusiame filme.
- Ar sutiktumėte vaidinti filmuose, kur nebūtumėte dailios išvaizdos, kaip atsitiko „J.Edgar“?
- Ten esu vien tik tam tikro amžiaus vyras. Anksčiau teko vaidinti jaunesnius, bet kur kas bjauresnius personažus. Tiek vidumi, tiek išore.
- Ar jums būdinga puikybė?
- Aišku, kad taip. Bet būkime nuoširdūs - ji būdinga visiems aktoriams. Vaidiname prieš kameras, mus grimuoja, atsiduriame didžiajame ekrane, ir visa tai darome su užsidegimu. Pasakykite mano profesijos atstovą, kuriam svetima puikybė.
- Tuo tarpu, nuoširdumas - jūsų aplinkoje yra retas dalykas?
- Jei ilgai ieškosite, gal šiek tiek ir rasite. Pavyzdžiui, mane supa žmonės, kuriuos aš labiau dominu kaip garsenybė, o ne kaip asmuo. Jie visada man pritaria, netgi kai paistau nesąmones. Reikia patirties ir laiko, kad gebėtum atpažinti, kuris yra išties nuoširdus.
- Žiūrint „J. Edgar“ kyla mintys apie patriotizmą. (Vienu metu Hooveris suabejoja, ar nenaikinąs to, ką labiausiai vertino). O jūs ar mylite savo šalį?
- Tai ir svarbiausia filme, kurdamas personažą, turėjau daug galvoti apie JAV ir kai kuriuos sprendimus, priimtus tautos vardu. Aš esu iš tų, kurie visuomet stengiasi priimti moraliai teisingus sprendimus. Kaip ir visi, turiu teisę nesutikti su tais, kurie valdo šalį, ir nebūtinai dėl to būti laikomas blogu amerikiečiu.
- Ką jums reiškia Holivudas?
- Šiek tiek jį laikau mano universitetu. Daug ko jis išmokė, nors kartais kyla įspūdis, jog esu dar tik pradėjęs mokslus.
- Ne viename filme, paskutinis - „Inception“ - teko vaidinti tėvą, tai yra, vaizduoti jums dar nepatirtus jausmus. Ar nėra pernelyg sunku vyrui, kuris dar neturi vaikų?
- Tačiau vaikai man patinka, turiu gerų draugų, kurie yra tėvai, ir lankymaisi pas juos man padėjo. O jei ketinate paklausti, ar noriu vaikų, atsakysiu, kad kol kas esu laimingas, kad jų neturiu, ir kad man nereikia prisiimti kasdienės tėvo atsakomybės bei pareigų.