Studentė Liusė griebiasi atsitiktinių darbų. Ji vieniša, turi vienintelį tikrą mirštantį draugą Paukštininką (Ewanas Leslie). Pagal skelbimą ji įsidarbina pas Klerę (Rachael Blake), kurią lanko pagyvenę turtingi ponai, valdomi keisčiausių fantazijų.
Liusę vaidina australė Emily Browning, ką tik išaugusi iš vaikų repertuaro juostų. Jos šeimoje kinu nesidomėjo niekas. Motina Melburne turi kavinę, tėvas — informacinių technologijų specialistas. Kaip ir daugybė vaikų, Emily vaidino mokyklos teatre, kur jai, tada aštuonmetei, draugės tėvai patarė ieškotis rimtesnių vaidmenų.
Dešimtmetė mergaitė jau vaidino televizijos filme, o dar po metų šmėkštelėjo šalia Heatho Ledgerio. Holivudas ją pastebėjo ekranuose pasirodžius “Neįtikėtinoms Lemoni Sniketo istorijoms”, kur Emily vaidino sumaniąją Violetą vėlgi šalia tikros žvaigždės, šįkart Jimo Carrey.
Emily prisipažįsta šlovės išsigandusi jau tada. Stephenie Meyers, “Saulėlydžio” sagos autorė, būtent Emily buvo išsirinkusi kaip Belą. Tačiau mergina atsisakė filmuotis net bandymuose: “Nesuvokiu, kaip gyvena dėmesio persekiojamos garsenybės, ir negalėjau net pagalvoti, kad juostai sulaukus sėkmės tektų pasižadėti vaidinti trijuose vienoduose filmuose. Man būtų buvę nuobodu.”
Likimas Emily visada buvo palankus. Per savo neilgą karjerą ji laimėjo pirmąsias aštuonias atrankas iš eilės. Jai buvo pasiūlyta pakeisti Amandą Seyfried (jos panašios) Zacko Snyderio “Netikėtame smūgyje”, dėl kurio teko tris mėnesius mokytis karatė ir kasdien bent valandą lavinti raumenis. Filmas sulaukė sėkmės, o Emily — naujo pasiūlymo. Mia Wasikowska dėl “Džeinės Eir” atsisakė vaidmens “Miegančiojoje gražuolėje”. Jis atiteko E.Browning.
Pusę juostos laiko praleisti nuogai ar pusnuogei būtų sunku net aktorei, turinčiai daug patirties, tačiau Emily tvirtina, kad tai — visiškai nebaisu: “Nesakau, kad esu gražuolė, bet aš liekna, smulki, krūtinė nedidelė, esu patenkinta savo kūnu. Per karatė treniruotes kūnas dar pagražėjo. Man nusispjauti į kitų nuomonę. Esu stipri ir galiu nusirengti.”
E.Browning pasakoja apie miegančiosios gražuolės dvasinę būseną ir savo pojūčius filmavimo aikštelėje.
— Liusės vaidmuo yra mažų mažiausiai drąsus. Kaip ryžotės?
— Man labai patiko scenarijus. Liusė žino, kad tam tikru mastu tebus daiktas, žaisliukas vyrų rankose, tačiau, užuot priešinusis, ji nusiteikia “radikaliam pasyvumui”, kaip tai vadina režisierė ir rašytoja Julia Leigh. Galima sakyti, kad savo visišku nuolankumu ji pradeda kontroliuoti padėtį. Vis dėlto ji pasiekia ribą, kai daugiau taip elgtis negali, privalo grįžti į tikrovę. Man labai patiko Liusės paslaptingumas.
— Jūsų herojė yra labai jauna. Ar tokio amžiaus merginai natūralus toks elgesys?
— Jaunam žmogui natūralu negalvoti, ką daro, jis gali būti netgi truputį mazochistiškas. Liusė tai daro ne iš naivumo. Ji puikiai suvokia, kas vyksta, jai maga patirti, kas bus toliau.
— Ar lengva buvo išsirengti prieš filmavimo kameras?
— Nuoširdžiai sakau — dėl to nesuku galvos. Nejaukiau buvo tose scenose, kur aš su liemenėle ir kelnaitėmis. Tada tarsi sakai — oi, kokia aš seksuali. Man tose scenose nėra jokios erotikos, jos erzina, trikdo.
Tai vyrai yra vargšai. Mūsų visuomenėje tam tikro amžiaus žmogui draudžiama būti seksualiam, neva tam esi per senas. Nesąmonė. Man tų vyrų gaila, ypač Pirmojo, kuris nori bent pamiegoti šalia gražios merginos, kad į jį niekas nežiūrėtų iš aukšto. Jie taip kabinasi į jaunystę, kad net graudu.
— Antrasis vyras yra sadistas. Ar sunku gulėti ir visiškai nejudėti, kai jis laižo veidą?
— Porą dublių buvo tikrai keista, ypač kai jis turėjo cigarete nudeginti kaklą. Ten buvo uždėta netikra oda, turėjau nieko nejausti, bet pirmus kelis dublius vis tiek krūptelėjau. Režisierė mane išmokė medituoti per tokias scenas, tad gulėjau ir galvojau, kaip taisyklingai kvėpuoti.
Man taip patinka vaidinti, kad prieš kamerą tarsi įgaunu jėgų. Per “Netikėtą smūgį” taip mušiausi, kad nepajutau, kaip krumpliai kraujuoja. Įsijaučiu ir nepastebiu, kaip atsiskiriu nuo savo kūno.
— Kai Trečiasis vyras jus numeta, juk norėjosi reaguoti?
— Taip, truputį. Bet jau su Antruoju (Chrisas Haywoodas), kuris yra be galo mielas žmogus, mes daug repetavome. Jis vis klausinėjo, ar nenuskriaudė, ar man neskauda. Jam buvo sunkiau. Jei jis mane saugo, tai ko gi bijoti?
— Tikrai nė karto nebuvo baisu?
— Tas vienintelis kartas, kai turiu pabusti, kai suvokiu tikrovę, buvo sunkesnis. O šiaip ateinu, nusivelku chalatą, gulu į lovą, užsikloju ir laukiu.
— Tikriausiai ir bandymai dėl šio vaidmens nebuvo lengvi?
— Režisierė norėjo jaunos aktorės, kuri nebijotų išsirengti. Tai daryti teko jau per atranką, o operatorius dėl to nebuvo perspėtas. Vargšelis suko akis į šoną, tikriausiai svarstė, kokią čia pusprotę jam pakišo.
— Ko dar iš jūsų tikėjosi režisierė J.Leigh?
— Ji paprašė, kad pažiūrėčiau Michaelo Haneke “Pianistę” su Isabelle Hupert, kur ji irgi tyli, kukli kaip mano Liusė. Dar — “Dienos gražuolę” ir Larso von Triero “Antikristą”. Gal ji norėjo man parodyti, kad mūsiškis filmas nebus toks baisus!
— Ar buvo kas nors, ko nesutikote daryti?
— Režisierė man leido keisti tai, ko labai nenoriu, ir aš paprašiau pakeisti depiliacijos stilių. Pagal scenarijų ten turėjo likti “plikas laukas”, bet man tai nepriimtina, nes tada ta smulkutė mergaitė tampa panaši į dešimtmetę. Pavojingai priartėjama prie pedofilijos ribos. Režisierė pritarė ir man paliko dailų kupstelį.
— Liusė imasi keistų darbų, nes reikia mokėti už studijas, bet lyg ir nori padėti alkoholikei motinai?..
— Motina ją erzina. Liusė leidžiasi pasroviui, priima viską, kas jai nutinka. Tik Paukštininkas, vienintelis emocinis saitas su tikrove, ją išbudina. Jis — alkoholikas, ligonis, galbūt ją truputį įsimylėjęs, bet Liusė niekam nepuoselėja jokių jausmų. Tačiau be jo ji būtų negyva, ne žmogus.
— Ar tokių provokuojamų vaidmenų ketinate imtis ir ateityje?
— Kaip ir visos moterys, savimi esu dėl šio to nepatenkinta, bet nuoga savimi labiau džiaugiuosi nei apsirengusia. Galėčiau nuoga žingsniuoti Oksfordo gatve. Man nepatinka tas lieknumo vajus, juk, kai kvėpuoju, išlenda visi mano šonkauliai.
Maloniau, kai kaulus dengia mėsos sluoksnis, bet gal dėl to, kad visada buvau itin liesa. Visuomenė turėtų liautis pamokslauti, kaip žmogus turi atrodyti. Na, kaip kas nors drįsta man aiškinti, kaip turi atrodyti mano kūnas?
— Bepigu sakyti, kai kūnas dailus. Ar jūsų šeima ir draugai jau žiūrėjo “Miegančiąją gražuolę”?
— Mama, močiutė ir teta jau matė. Joms patiko, bet tai šališkos vertintojos, kurioms patinka viskas, ką darau. Močiutė prisipažino labai susižavėjusi, bet peikė vietą, kur nepažįstamam vyrui siūliau oralinį seksą. Liko tik padėkoti.
Smagu, kai žiūrovų vertinimai yra tokie prieštaringi. Geriau tegul kalba, negu tyli. Visada bus tokių, kuriems nepatiks, bet nereikia kreipti dėmesio. Vieniems patiksiu, kiti manęs nekęs. Apie tai negalvoju. Man norisi naujų iššūkių, tik po “Miegančiosios gražuolės” jų rasti gali būti sunku.