Režisieriaus Camerono Crowe (“Džeris Magvairas”, “Vanilinis dangus”) komedijoje “Mes nusipirkome zoologijos sodą”, kuri jau rodoma ir Lietuvos kino teatruose, šviesiaplaukė atrodo visiškai kitaip, nei žiūrovai įpratę ją matyti.
Paprastai gundanti, seksualumu spinduliuojanti S.Johansson šįsyk apsivilkusi zoologijos sodo darbuotojos uniformą ir apsiavusi sunkiais batais tampo žalios mėsos gabalus, skirtus plėšrūnams — tigrams.
Amerikiečių aktorė niekada nenusimena. Scarlett ne kartą prisipažino, kad dėl skyrybų su vyru nelabai krimtosi, tiesiog stengėsi kuo daugiau filmuotis. Būtent tuo metu ji ir vaidino komedijoje “Mes nusipirkome zoologijos sodą”.
Asmeninis Scarlett gyvenimas, regis, jau susitvarkė. Graži, talentinga, džiaugsmu trykštanti šviesiaplaukė negalėjo ilgai būti viena. Vasario pradžioje Berlyne (Vokietija) vykusioje Auksinės kameros apdovanojimų ceremonijoje Holivudo žvaigždė oficialiai pristatė savo naująjį mylimąjį — Niujorko (JAV) reklamos agentūros darbuotoją 38-erių N.Naylorą.
Jei tikėsime gandais, su juo aktorė bendrauja jau keli mėnesiai.
Holivudo žvaigždė kol kas nenoriai komentuoja santykius, užtat mielai atvirauja apie darbą.
— Filmavimo aikštelėje jūsų partneriai buvo gyvūnai. Ar juos mylite?
— Žinoma. Vaikystėje draugavau su reptilijomis, katėmis ir šunimis. Visą gyvenimą turėjau gyvūnų. Dabar auginu čihuahua veislės kalytę, nes su ja lengva keliauti, be to, labai ją myliu. Daug gyvūnų namuose negaliu turėti, nes dažnai važinėju po pasaulį, o jais juk reikia rūpintis.
— Ar sunku filmuotis su gyvūnais?
— O, nė kiek. Kai kurie jų elgiasi geriau nei žmonės. Pavyzdžiui, filmavimo aikštelėje beždžionė buvo drausmingiausia. Ji — nuostabi, tiesiog žvaigždė. Jai labai patiko “Nutella”. Pasibaigus filmavimui tos beždžionės labai ilgėjausi.
— Bet “Mes nusipirkome zoologijos sodą” filmavimo aikštelėje vaikštinėjo ir kur kas pavojingesni žvėrys — tigrai, liūtai.
— Taip, ir meškos! Bet jie buvo klusnūs. Dresuotojai taip dėmesingai juos globojo, kad nejautėme jokio pavojaus. Visi buvome atsipalaidavę, nors šie žvėrys yra pavojingi.
Šeimininkai su šiais gyvūnais bendrauja kaip su šunimis. Plėšrūnai atrodo lyg naminiai, prijaukinti. Vis dėlto nevalia pamiršti, kad taip nėra.
— Kodėl sutikote vaidinti šiame filme?
— Visada norėjau susipažinti su režisieriaus Camerono Crowe darbo stiliumi. Iš šalies buvo įdomu stebėti, koks jis įsitraukęs į filmavimą, dėmesingas, jautrus.
Peržiūrėjęs nufilmuotą medžiagą prieidavo prie manęs ir sakydavo: “Ten viename kadre rankas susikiši į kišenes, o tavo veido išraiška tokia...”
C.Crowe viską matė ir atsiminė. Jis — neįtikėtinas režisierius. Filmavimo aikštelėje visuomet grojo muzika ir vyravo tokia puiki kūrybinė atmosfera, kad darbas tapo malonumu.
— O muzika jums netrukdė?
— Iš pradžių nesuvokiau, kaip galima dirbti tokioje aplinkoje, bet paskui patiko. Muzika sukuria išskirtinę nuotaiką, o kai prie jos įpranti, suvoki, kur slypi prasmė.
— Filme jūsų herojė vadovauja zoologijos sodui. Jai nereikia spindėti, būti seksualiai, vilkėti puošnių drabužių... Ar jums patinka atrodyti kukliai?
— Tai kur kas geriau nei apsitempti Moters-katės latekso kostiumą. Man patiko herojės drabužiai — paprasti, nors ir savito stiliaus.
— Kaip sekėsi dirbti su kolega Mattu Damonu?
— Seniai esu šio aktoriaus gerbėja. Jis visada toks nuostabus. Buvau susidariusi įspūdį, kad tai rimtas vyrukas.
Kai susipažinome, supratau, kad jis siaubingai juokingas. Visą laiką kvailiojo, per filmavimą dažnai juokdavomės. Mattas mažai miegodavo, nes jo vaikas dar labai mažas. Aš taip pat mažai miegodavau — vaikščiodavome neišsimiegoję ir isteriškai kvatodami. Mattas — nuoširdus, švelnus, linksmas, geras šeimos žmogus.
— Kokį darbą dar norėtumėte išmėginti?
— Visada troškau paragauti režisieriaus duonos. Nemanau, kad visą gyvenimą stovėsiu priešais kamerą.
— Ar jau galvojote apie debiutą?
— Taip, ekranizuosiu Trumano Capote romaną. Su autoriumi rašome scenarijų.
— Ką, išskyrus darbą, dar mėgstate?
— Patinka Niujorkas. Daug keliauju ir dėl to man atostogos — būti namuose. Mėgstu normalų gyvenimą be šurmulio, kai atsibundi, apsitvarkai, suvalgai su draugais antrus pusryčius, paruoši namuose vakarienę, nueini į kiną, paskui kur nors išgeri. Ak, kaip man patinka toks gyvenimas!
— Ir jūs, Holivudo žvaigždė, galite sau tai leisti?
— Žinoma. Na, jei nejaukiai jausiuosi gatvėje, sėsiu prie automobilio vairo.
— Skaniai ruošiate maistą?
— Manau, esu nuostabi virėja. Ruošiu žuvį, daržoves, kepu pyragus. Rengiu šventines vakarienes. Suktis virtuvėje — mano aistra.
— Gal vertėtų atidaryti restoraną?
— Būtų neblogai. Apie tai mąstau, bet nesu pasirengusi užsiimti restorano reikalais — tai pernelyg sunku.
— Jei jau norite tapti režisiere, ar stebėdama C.Crowe darbą ko nors išmokote?
— Svarbiausia — supratau, kad kai visa komanda dirba su užsidegimu, o režisierius vertina kiekvieno net mažiausią indėlį į filmą, sukuriamas puikus produktas.
Filmo sėkmę lemia ne tik aktorių vaidyba, daug priklauso nuo atmosferos, kuri tvyro jį kuriant. Tai C.Crowe puikiai sekasi. Filmavimo aikštelėje visi jaučiasi taip, lyg tai būtų ne darbas, už kurį gaunami pinigai, o tiesiog malonumas.
— Kokie vyrai jums patinka?
— Negaliu apibūdinti, kaip jie turėtų atrodyti. Daug kas svarbu. Vyrui būtinas humoro jausmas, pasitikėjimas savimi, be to, jis turėtų traukti vidumi.
Kam man reikia gražiausio pasaulio vyro, jei jis varžosi ir tyli? Dar patinka tie, kuriems nesvetima autoironija.
— Kaip sugundytumėte savo svajonių vyrą?
— Iškepčiau ką nors skanaus: šokoladinių pyragaičių, obuolių pyragą, bandelių su vyšnių įdaru... Ką nors saldaus ir sotaus. Tai tikrai moku!
— Ar tikite santuoka, didele meile?
— Žinoma! Kodėl gi ne? Mano gyvenime pasitaikė tikrų vyrų, kurie man labai tiko. (Juokiasi.)
— Vis dėlto jūsų santuoka subyrėjo. Ar supratote kodėl?
— Tai — labai asmeniška tema. Pasakysiu tik tiek, kad esu pernelyg kritiška sau ir kitiems žmonėms. Na, ir nelinkusi į kompromisus.
— Kaip paprastai išryškėja šis jūsų bruožas?
— Per greitai darau išvadas. Jei kas nors suerzina, tuoj pat viską iškloju. Visiškai nepagalvoju, kad galiu įžeisti žmogų. Dėl to dažnai patenku į nemalonias situacijas, o draugams nuolat tenka mane stabdyti.
— Ar ilgai sielojotės dėl skyrybų?
— Neverta ilgai liūdėti, nes viskas gyvenime turi prasmę. Kai meilė baigiasi, išmoksti kokią nors pamoką, kad ateityje galėtum elgtis geriau, labiau brangintum partnerystę. Stengiuosi nusivylimą paversti teigiama energija.
Meilė truko trejus metus
■ S.Johansson santuoka su kanadiečių aktoriumi R.Reynoldsu truko trejus metus (2008—2011 m.).
■ Po skyrybų gražuolė nepuolė į neviltį, priešingai, pradėjo bendrauti su Holivudo blogiuku Seanu Pennu. Jų pasirodymai kartu viešumoje ir nevaržomas elgesys sukėlė daug triukšmo spaudoje.
■ Ar ilgai S.Johansson bus su naujuoju draugu reklamos agentūros darbuotoju Nate’u Nayloru, parodys laikas. Juk Holivudo žvaigždė niekada neslėpė, kad amžina meilė — ne jai.
Kelias į kino olimpą
■ Scarlett Johansson gimė Niujorke. Iš Danijos kilęs aktorės tėvas Karstenas Johanssonas dirbo Manhatane statybų versle. Motina Melanie Sloan rūpinosi
keturiais vaikais: sūnumis Adrianu ir Hunteriu, dukterimis Vanessa bei Scarlett.
■ Hunteris, Scarlett brolis dvynys, gimė keliomis minutėmis vėliau. Tačiau kai jie paūgėjo, panašumų turėjo maždaug tiek, kiek Arnoldo Schwarzeneggerio ir Danny DeVito herojai filme “Dvyniai”.
■ Būsima aktorė vardą gavo bestselerio “Vėjo nublokšti” herojės Skarlet O’Haros garbei.
■ S.Johansson talentą padėjo atskleisti režisierės Sofios Coppolos filmas
“Pasiklydę vertime” (2003). Liūdna, melancholiška dviejų vienišų žmonių, sugebėjusių rasti vienas kitą svetimame mieste, istorija sužavėjo kritikus ir žiūrovus.
Filmas, kuriame S.Johansson partneris buvo Billas Murray, gavo net tris
Auksinius gaublius. S.Johansson taip pat buvo nominuota geriausios aktorės
kategorijoje, bet apdovanojimas tąsyk atiteko Diane Keaton.
■ Vis dėlto S.Johansson be apdovanojimo neliko: ją geriausia aktore paskelbė Didžiosios Britanijos kino akademija (BAFTA). Tais pačiais metais Scarlett buvo nominuota Auksiniam gaubliui už vaidmenį filme “Mergina su perlo auskaru”.
Pirkinys tapo galvosopiu
■ Filmas “Mes nusipirkome zoologijos sodą” sukurtas remiantis tikra istorija, aprašyta Benjamino Mee memuaruose.
■ Rašytojas pasakoja, kaip jo šeima norėdama pakeisti aplinką ir nuveikti ką nors naudinga už santaupas nusipirko nušiurusį ir merdintį Dartmuro (Didžioji Britanija) zoologijos sodą. Jame knibždėjo daugiau kaip 200 egzotiškų gyvūnų.
■ Filmo herojui Benjaminui (Mattas Damonas) zoologijos sodas tampa tikru galvosopiu: pašėlę tigrai laukia progos ištrūkti į laisvę, reti gyvūnai nuolat reikalauja dėmesio, o darbuotojai nepaklūsta naujojo šeimininko primestai tvarkai.
■ Benjaminui lieka visus išbandymus priimti su šypsena ir pasitelkti išradingumą tramdant zoologijos sodo gyventojus bei darbuotojus.
■ “Mes nusipirkome zoologijos sodą” — ne pirma juosta, kurios kūrėjus įkvėpė B.Mee istorija. BBC, sužavėtas šio vyro ryžtu, sukūrė apie jį dokumentinį filmą.