„Jimas Cameronas išniro į paviršių! Sveikiname jį su šiuo
istoriniu solo pasinėrimu į giliausią vandenyno vietą“, - sakoma
projekto „Deep Sea Challenge“, organizavusio šį pasinėrimą,
pranešime socialiniame tinkle „Twitter“.
Misijos partnerė JAV Nacionalinė geografijos draugija paskelbė, kad J.Cameronas pirmadienį 7 val. 52 min.
vietos (pirmadienį 0 val. 52 min. Lietuvos) laiku pasinėrė į 10
898 metrų gylį Marianų įduboje specialiai sukonstruotu nardymo
aparatu.
J.Cameronas - pirmasis žmogus, vienas panėręs į vadinamąją
Čelendžerio gelmę, esančią į pietvakarius nuo Guamo. Šioje
vietoje vandenyno dugną anksčiau buvo pasiekusi tik viena dviejų
žmonių įgula 1960 metais.
Jis sakė, kad ši misija vainikavo septynerius metus brandintus
planus.
„Vis dėlto svarbiausia reikšmė - plėsti ribas, kur gali
nukeliauti žmonės, ką jie gali pamatyti ir kaip tai interpretuoti“,
- nurodoma J.Camerono pranešime.
Režisierius praleido maždaug tris valandas Ramiojo vandenyno
dugne, rinkdamas mėginius moksliniams tyrimams, fotografuodamas ir
filmuodamas.
J.Camerono padaryti vaizdo įrašai bus panaudoti kuriant trimatį
filmą, kuris tikriausiai bus transliuojamas televizijos „National
Geographic Channel“.
Nardymo aparate „Deep Sea Challenger“ įtaisytas prietais
nuosėdų mėginiams imti, manipuliatorius, „srėbtuvas“, kuriuo
galima įsiurbti smulkius jūrų gyvius tyrimams paviršiuje, taip pat
temperatūros, vandens druskingumo ir slėgio matuokliai.
Dabar „mokslo grupė ruošiasi tirti pargabentus mėginius“,
ekspedicijoje dalyvaujantis astrobiologas Kevinas Handas (Kevinas
Hendas) iš JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso agentūros
(NASA) nurodė savo elektroniniame laiške..
Kaip teigiama misijos pranešime, pasiekęs dugną J.Cameronas
pirmiausiai ištarė „Visos sistemos tvarkoje“.
Vėliau jis pasiuntė žinutę: „Ką tik atvykau į giliausią
duobę vandenyne. Niekada pasiekęs dugną nesijaučiau taip gerai.
Nekantrauju pasidalyti su jumis tuo, ką matau.“
Po spartesnės nei tikėtasi, maždaug 70 minučių trukusios
kelionės į paviršių J.Camerono „Deep Sea Challenger“ atvirame
vandenyne pastebėjo sraigtasparnis, o vėliau kranu iškėlė
ekspedicijos laivas, nurodė organizatoriai.
Ekspedicijos fizikas Joe MacInnisas J.Camerono
pasinėrimą laiko „didžiausiu žmogaus ir jo mašinos išbandymu“.
Per šią misiją paviršiuje režisieriaus laukė tyrimo laivai
„Mermaid Sapphire“ ir „Barakuda“.
„Dabar esame būrys brolių ir seserų po to, ką čia kurį
laiką patyrėme“, - jūrų biologas Dougas Bartlettas sakė „National Geographic“ iš laivo prieš pasinėrimą.
J.Cameronas siekė pargabenti duomenų ir mėginių iš šios
menkai ištyrinėtos teritorijos. Tikimasi, kad vėliau jis paskelbs
šio eksperimento rezultatus.
Priartėjęs prie dugno J.Cameronas pirmiausiai surado telefono
būdelės dydžio „nusileidimo aparatą“, nuleistą į įdubą kelios
valandos prieš prasidedant jo misijai.
J.Camerono suprojektuotas nardymo aparatas, pramintas „vertikalia
torpeda“, penktadienį sėkmingai atliko pasinėrimą be įgulos.
1960 metais JAV karinių jūrų pajėgų batiskafas „Trieste“ su
dviejų žmonių įgula praleido apie 20 minučių Čelendžerio
gelmės dugne, tačiau žmonės mažai ką matė drumstame vandenyje,
kai nusileidęs aparatas sujudino dumblą.
Itin gilios Marianų įdubos dugno šviesa iš paviršiaus
nepasiekia, o vandens temperatūra joje - tik keliais laipsniais
didesnė negu užšalimo, aiškino komandos nariai.
Vandens spaudimas įdubos dugne siekia 554 kilogramus į
kvadratinį centimetrą ir yra apie tūkstantį kartų didesnis už
įprastą atmosferos slėgį jūros lygyje.
57 metų J.Cameronas ruošdamasis šiai misijai kasdien nubėgdavo
po kelis kilometrus ir atlikdavo jogos pratimus, kad taptų
lankstesnis per pasinėrimą ankštoje kabinoje, taip pat studijavo
vandenyno gelmių mokslus, gydytojas Joe MacInnisas (Džo Makinisas)
sakė „National Geographic“ naujienų tarnybai.
J.MacInnisas yra projekto „DeepSea Challenge“, surengto
bendradarbiaujant Nacionalinės geografijos draugijai ir Šveicarijos
laikrodžių gamintojai „Rolex“, narys.
J.Cameronas jau yra 72 kartus pasinėręs į vandenynų gelmes,
įskaitant 12 misijų kuriant filmą „Titanikas“.
Marianų įduba yra Ramiojo vandenyno vakarinėje dalyje į rytus
nuo Filipinų ir maždaug už 200 kilometrų į rytus nuo Marianų
salų.
Ši lanko pavidalo įduba Žemės plutoje yra apie 2 550
kilometrų ilgio, o jos vidutinis plotis - 69 kilometrai.