- Išvydusi Jus diskutuojančią su fotografu, prisiminiau parodą „Nuotraukų moteris“, kurioje buvo galima jus išvysti pačių garsiausių menininkų kadruose. Ar vaidinti ir fotografuotis yra tas pat?
- Abiem atvejais atsiduri prieš objektyvą, tačiau abu dalykai - skirtingi. Fotografuodamasi niekuomet negalvoji, ką darysi: nuotrauka, kaip sakė Henris Cartier-Bressonas, gimsta per akimirką. Tačiau tiek ir po filmo, tiek ir po nuotraukos, atsisveikini su savimi, nes kūrinys ima gyventi savarankiškai.
- Ir kaip po to juos vertinate?
- Galbūt nuotraukos yra labiau netikėtos ir paslaptingos. Kartais tai gali būti ir nelabai malonu. Buvau laiminga, galėjusi bendradarbiauti su didžiais menininkais, bet tiesa ta, kad vaizdo niekuomet negali visiškai kontroliuoti.
- „Mano geriausias košmaras“ yra komedija: kritikai buvo labai nustebinti matydami Jus šiame žanre. Visuomet esate siejama su labai sudėtingais vaidmenimis. Kažkas net yra Jus pavadino ''labiausiai mėgstama prancūzų kino psichopatė“.
- Perdėta! Labai smagu vaidinti tokiuose filmuose, kaip šis, paskutinis. Jų komiškumas visų pirma slypi kalboje. Užsienyje nežino mano komedijinių vaidmenų, nors jų buvo nemažai, kadangi buvo platinami tik Prancūzijoje dėl sunkumo išversti bei pritaikyti prie svetimos kultūros.
- Kaip suprasti, kad komedija yra gera?
- Dramatiški personažai dažnai yra vidinių kančių subrandintos idealios figūros. „Mano geriausias košmaras“ yra kitoks, nes jame yra daugiau tiesos. Lengvumas ir ironija - efektyvūs būdai betarpiškai pavaizduoti bendrą žmonijos vaizdą.
- Labai retai filmuojatės romantiniuose filmuose. Nepripažįstate šio žanro?
- Anaiptol. Netgi manau, kad vieną kartą mano karjeroje pasirodys koks nors neįprastas dalykas. Kartais jaučiuosi lyg skorpionas toje pasakoje, kur jis plaukė per upę užropojęs ant varlės nugaros, bet netikėtai jai ėmė ir įkando. Abu nuskendo, - tokia jau skorpiono prigimtis.
- Sakoma, kad aktoriaus karjera tuo ir žavi, kad visuomet gali atsinaujinti...
- Arba ne. Galima keisti vaidmenis išliekant savimi. Nors to ir nematyt.
- „Mano geriausias košmaras“ vaidinate ponią, bendraujančią su skirtingos socialinės padėties vyriškiu, kuris gyvena furgone. Galbūt įtakojo dabar populiarus klasinis požiūris į visuomenę?
- Nereikia ieškoti politikos ir kitų dalykų ten, kur jų nėra. Taip, mano herojė turi klasinį požiūrį į gyvenimą bei daug buržua būdingų trūkumų, bet šis filmas - ne manifestas. Smagu buvo drauge su režisiere Anne Fontaine sujaukti sustabarėjusius stereotipus.
- Vieną iš jų - apie žmones - kontrolės maniakus?
- Taip, jų yra nemažai. Taigi komedija žaismingu būdu gali papasakoti apie susitikimą su analizuoti mėgstančia ''ledine'' ponia ir vulgariu bei sekso priklausomybę turinčiu vyriškiu. Tačiau dėmesio: Agathe nėra karikatūra, ji vaizduojama pagarbiai. Po jos kietumu slypi gležnumas.
- O Jūsų šaltumas ką slepia?
- Kad esu šalta bei abejinga - stereotipas, bet man jis patinka. Taip dažnai atsiliepiama apie aktores. Mūsų amatą lydi daug stereotipų, vienas iš jų: kad komikai gyvenime yra liūdni žmonės. Būsiu nuoširdi: aktoriai niekuomet nebūna tokie, kaip juos įsivaizduoja žmonės.
- Ar ir Jūs manote, kad vaidyba yra terapija?
- Vaidmens kūrimas - nei vidinis išsilaisvinimas, nei vidurius laisvinanti priemonė. Tačiau man vaidyba tikrai padėjo nugalėti drovumą.
- Žmonės mano žiną viską apie aktorių gyvenimą, spręsdami vien tik iš jų filmų.
- Nesiginčysiu, kai kurie mano vaidmenys ilgam išlieka žiūrovų atmintyje, tačiau trumpai - manojoje. Pavyzdžiui, tik kartą vaidinau pianino mokytoją, bet publika mane amžinai įsiminė kaip „Pianistės“ personažą. Ar teisinga? Nežinau, bijau, kad ne visada. Bent jau tikiuosi, kad ne amžinai. Visuomet maniau, kad tai neturi svarbos. Tačiau publikos susikurtas įvaizdis tave ir apibrėžia.
- Esate viena iš garsiausių kino „raudonplaukių“. Atrodo, kad Holivude dabar turite didelę paklausą, - „raudonplaukės“ atsigriebia?
- Taip, ir Julianne Moore, ir Jessica Chastain. Būti „raudonplauke“- vadinasi būti unikalia, priklausyti kitai grupei, jaustis ypatinga. Man mano plaukai labai patinka, taip pat ir srazdanos.
- Žinote, mokate savotiškai vengti kalbėti apie save.
- Žinoma, negi čia ketinate diskutuoti apie mano ydas ir privalumus?
- Nuobodu kalbėti apie privalumus, gal atskleistumėte bent jau mažą trūkumą. Apie vieną žinau - labai mėgstate brokolius...
- Visgi tai tiesa - aš juos tiesiog dievinu.
- Tačiau abejonė apie Jūsų panašumą į pasakos skorpioną išlieka.
- Galbūt išties esu bejausmė ir šalta. Tik baugu nerašykite, kad esu rimta.