Ji - ir dainininkė, ir šokėja, ir manekenė, ir diskžokėja. O 2011 metais Amerikos „Vogue“ jai suteikė geriausiai besirengiančios („Best dressed“) titulą.
Solange tikrai nesutinka būti laikoma antrarūše, - tą ji pademonstravo jau 16-os metų, kuomet savo debiutinį albumą pavadino “Solo Star“, kaip reakciją į Beyonce pranešimą, jog sesuo nebus įtraukta į „Destiny's Child“ sudėtį. Solange nenusivylė: ji ir toliau dainavo, rašė dainas, demonstravo rūbus (taip pat ir šeimos valdomoje drabužių kompanijoje „House of Dereon“).
- Solange, ar tiesa, kad pirmą dainą parašėte būdama devynerių metų?
- Taip, labdaros konkursui. Tekste buvo įdomių frazių apie tai, kaip pakeisti pasaulį. Žinoma, be jokios politikos, nes buvau labai jauna.
- Motina Tina taip pat buvo dainininkė. Ar jos įtaka – didelė?
- Manau, labai didelė, nors ji jau ir buvo pasitraukusi iš profesinės veiklos, kad galėtų mus auginti. Tačiau taip pat ir mano tėvas dirbo muzikos pasaulyje – diskografijos vadybininku, tad namuose visą laiką buvo įjungta radijo stotis. Mano tėvams labai patikdavo soul muzika: Diana Ross, Marvinas Gaye'as. Tokioje aplinkoje ir užaugome.
- Kur tais metais gyvenote?
- Hiustone, Teksaso valstijoje. Bet dabar gyvenu Niujorke, Bruklino rajone. Labai myliu savo rajoną: ideali vieta mūsų šeimai. Mano sūnus Danielis lanko prancūzų mokyklą vos keli žingsniai nuo namų. Gyvename, aš, sūnus ir mano vaikinas, dailioje viloje su sodu.
- Esate žinoma: ar įmanoma čia gyventi normaliai?
- Keletą kartų paparacai pasekiojo, bet aplamai, čia ramu. Geriau, nei Manhatane. Šalia taip pat gyvena daug menininkų, rašytojų, dizainerių... per savo gyvenimą dažnai kėliausi: užaugau Teksase, o 17 metų su savo pirmuoju vyru persikėliau gyventi į Aidahą. Po to gyvenau Los Andžele, Niujorke. Dėl sūnaus mokslų daugiau nenorėčiau kraustytis.
- Ištekėjote labai jauna – motina tapote 18-os. Argi reikėjo taip skubėti?
- Buvau labai įsimylėjusi, todėl susituokti atrodė normalu. Dabar, nors ir išsiskyrėme, dėl nieko nesigailiu: buvo puiki kelionė drauge, padėjusi tapti tokia, kokia esu dabar, be to, turiu nuostabų vaiką.
- Esate garsios kosmetinių priemonių „Rimmel London“ reklaminis veidas: ar neapima kaltės jausmas, kai iš namų išeinate be grimo?
- Tiesą pasakius, beveik niekuomet nesidažau... Keliuosi ryte puse septynių, ir paskutinis dalykas, apie ką galvoju, yra grimas. Tačiau ypatingomis progomis mėgstu skoningai nusigrimuoti.
- Ką jautėtė, gavusi 2011 metais „Vogue“ „Best dressed“ titulą?
- Likau be žado, buvau labai patenkinta ir laiminga. Nors tuo pačiu metu galvojau, kad jo nenusipelniau: tiek daug aplinkui matyt elegantiškų žmonių, labai rimtai žvelgiančių į madą. Man apranga yra saviraiškos būdas.
- Kur geriau jaučiatės – muzikoje ar madoje?
- Muzika – mano amatas, kurti dainas – gyvenimo prasmė. Greičiau mane domina ne tiek mada, kiek stilius.
- Dainininkės karjeros pradžioje nebijojote būti lyginama su savo žymiąja seserimi?
- Ne, ši problema niekuomet neegzistavo. Man sesuo – geriausia draugė, kurią karštai myliu ir gerbiu kaip artistę, nors esame ir skirtingos. Iš esmės, aš muziką kuriu sau, o ne publikai. Tačiau, žinoma, tikiuosi, kad ir kitiems ji patiks.
- Spaudoje rašyta, kad varžotės su seserimi...
- Išties? Niekuomet nieko panašaus neskaičiau, ir tarp mūsų niekada nebus jokios konkurencijos.
- Dabar esate ir teta Beyonce dukrai Blue Ivy.
- Esu nepaprastai laiminga: dukterėčia yra mano nauja meilė.
- Naomi Campbell tvirtino, kad afroamerikietės manekenės vis dar yra diskriminuojamos. Pritariate?
- Nepažįstu labai gerai mados pasaulio, todėl negalėčiau atsakyti. Bet kuriuo atveju linkusi galvoti apie teigiamus dalykus, ir džiaugtis akivaizdžiais pokyčiais: dabar juudaodžių manekenių yra daug.
- Jei prireiktų išvykti pasiėmus vienintelį rūbą: ką griebtumėte – juodą elegantišką ar geltoną energingą apdarą?
- Be abejonės – geltoną. Negi esu panaši į tą, kuri mėgsta rengtis juodai?