„Amerikoje apie ligą kalbama tiesiai į akis. Ir labai baisu sulaukus
tokio nuosprendžio! Jaučiausi taip klaikiai, kad atsigulusi miegoti
griežiau dantimis. Paskui staiga pradėjau nekęsti visų sveikų žmonių.
Prisimenu, kartą sėdėjau su savo muzikantais, kurie kalbėjo apie kažin
kokias gyvenimiškas problemas, o aš iš pykčio galvojau: „Kokios
smulkmenos! Mane ištiko tikra bėda!“ - prisimena L. Vaikulė.
Pasak garsios atlikėjos, ji pasijuto tarsi atsidūrusi kitame upės
krante. Muzikantai - ten, su savo nereikšmingais reikalais, o ji -
čia, viena su visu tuo, kas jai lemta.
Vienintelis, pasilikęs kitame krante su ja - jos draugas ir prodiuseris
Andrejus Latkovskis.
„Jis man pasakė: „Nebijok! Jei nieko negalima ištaisyti, abu sėsime į
mašiną, kaip reikiant įsibėgėsime ir kartu įvažiuosime į sieną!“ -
pasakojo L. Vaikulė.
Atlikėja suprato: už savo gyvenimą ir laimę reikia kovoti, išnaudoti
bet kokį, kad ir mažiausią šansą. Ir Laima pradėjo ruoštis operacijai.
Gydytojai pasakė, kad jos šansas išgyventi - 20 proc., o palikti šį
pasaulį - 80. Tad atlikėja nusprendė atsisveikinti su artimaisiais,
jos neapykanta sveikiems netikėtai virto gailesčiu.
„Gulėdama ligoninėje pradėjau galvoti apie laiškus, kuriuos parašysiu
visiems artimiesiems, o Andrejus išsiųs, kai manęs nebebus. Man taip
pagailo giminaičių, mamos. Verkiau dėl jų nelaimės, sielvarto.
Tokios nuotaikos garsią atlikėją nuvežė į operacinę.
„Netikėkite, kad mirti nebaisu. Baisu! Ir aš su tuo susidūriau!“ -
sako L. Vaikulė.
Operacija buvo sėkminga, bet džiaugsmą netrukus pakeitė depresija.
„Jaučiausi visiška luošė, sutrypta ir pažeminta. Andrejus ilgai
stengėsi nuslopinti tokias mano nuotaikas, kentė isterijas - tai buvo
labai sunkus laikotarpis.
Iš pradžių gėdydamasi išmokau naudotis „antyte“, po to atsikelti ir vaikščioti. Ir visą laiką bijojau, kad
neiširtų siūlės... Bet baisiausia, kai tapo aišku, jog atlikta operacija
- tik pirmas etapas, o paskui dešimt metų persekios baimė prieš
kiekvieną onkologo patikrinimą“, - prisimena L. Vaikulė.
Nusiraminimo garsiai atlikėjai suteikė religija: ligoninėje ji skaitė
Bibliją. L. Vaikulė suprato, kad mirti lengviau, jei esi tikinti: liga
neatrodė tokia baisi.
Pasak dainininkės, vėžys padėjo jai tapti kitu žmogumi: pasikeitė
moters požiūris į žmones, gyvūnus, gamtą. Dabar atlikėja stengiasi visiems
viską atleisti. Jai svarbiausia - siela, o materialūs dalykai
rūpi kur kas mažiau.