Dabar M.Zuckerbergas gyvena name, paslėptame nuo pasaulio. Krūmų siena saugo nuo smalsuolių žvilgsnių, o automobilyje sėdintis apsaugos darbuotojas – nuo žmonių, kurių jis nepažįsta.
Palo Alto (Kalifornija) turtingųjų gatvė – rami ir skęstanti margaspalvėse kinrožėse. Niekas nepasikeitė ir nuo to laiko, kai čia įsikūrė M.Zuckerbergas.
Anot kaimynės, porą kartų jis buvo išėjęs pasivaikščioti tik su savo šunimi, bet dažniausiai – lydimas asmens sargybinio.
Nors „Facebook” įkūrėjas tvirtina norintis padaryti pasaulį atviresnį ir geresnį, savo kaimynams kol kas jis lieka svetimas.
Beveik metus jis su savo drauge – kinų kilmės amerikiete 27erių Priscilla Chan gyvena viloje su penkiais miegamaisiais, penkiais vonios kambariais ir sūraus vandens baseinu. Tiesa, P.Chan prieš daugiau nei savaitę tapo jo žmona.
Už malonumą gyventi didžiuliame name prabangiame rajone turtingiausiu jaunu pasaulio žmogumi tituluojamas verslininkas sumokėjo septynis milijonus dolerių.
Pakeitė interneto veidą
M.Zuckerbergui prireikia vos 15 minučių, kad atvažiuotų iki Palo Alto pakraščio, kur stūkso devynių raudonai nudažytų pastatų kompleksas su automobilių aikštelėmis nėščioms moterims.
Čia jis puikiai jaučiasi, nes tai jo valdos, kurių pavadinimas – „Facebook”.
Amerikietis, dažniausiai vadinamas tiesiog Zucku, per aštuonerius metus daugiau nei 900 milijonų žmonių padarė draugais. Jie pakluso jo kvietimui artimiau susipažinti internete, užmegzti naujas pažintis ar atgaivinti senas.
Jis paragino nurodyti savo tikrąsias pavardes, įdėti nuotraukas, papasakoti apie savo gyvenimą ir apie tai, ar jiems maloniau mylėtis su vyrais, ar su moterimis.
M.Zuckerbergas padarė internetą žmogiškesnį ir pateikė naują draugystės sampratą: kas iki „Facebook” galėjo tvirtinti turįs 500 draugų?
Kad tinklalapis populiarus, byloja ir tokie faktai: Vokietijoje kas trečias žmogus yra „Facebook” narys, JAV – kas antras.
Jei šis socialinis tinklas būtų šalis, ji būtų trečia didžiausia pasaulyje po Kinijos ir Indijos, o M.Zuckerbergas būtų jos karalius.
Į biržą žengti netroško
Žmonių troškimas atsiskleisti koncerną „Facebook” pavertė fenomenu, kokio Silicio slėnyje nebuvo jau keliolika metų. Šį mėnesį bendrovė debiutavo ir biržoje, nors ir nelabai sėkmingai: jos akcijos ėmė smukti, o jų platinimą lydi skandalai.
Tačiau akcijų pardavimo patarėjais tapo ne bet kas. Vienas jų – bankas „Goldman Sachs”, nors dar prieš 8 metus M.Zuckerbergas nesutiko jo reklamos dėti į „Facebook”.
M.Zuckerbergas nesiveržė į biržą, nes ji jam ne prie širdies: nenorėjo, kad pašaliniai investuotojai žvilgčiotų į jo veiklą, o jis pats kiekvieną dieną pagal akcijų kursą regėtų, ar teisingi jo sprendimai.
Analitikų skaičiavimu, 28-erių M.Zuckerbergo bendrovės vertė turėtų šoktelėti iki daugiau nei 100 milijardų dolerių, o juk jam pačiam priklauso net 28 proc. akcijų.
Vienetas su vienuolika nulių – tai daugiau nei vertas koncernas „Siemens” ar automobilių gamintojas „Volkswagen”. Tačiau ši vertė susijusi tik su investuotojų puoselėjamomis viltimis. Mat kol kas dideliu pelningumu „Facebook” tikrai nepasižymi.
Užtat tikrasis turtas galėtų slypėti duomenų lobyne, kurį jo vartotojai kasdien daro vertingesnį – sulig kiekvienu pelės spragtelėjimu ar komentaru.
Juto, ko reikia žmonėms
M.Zuckerbergas – nuovokus, apdairus lobyno sergėtojas. Jis nesvajoja apie greitai uždirbamus pinigus, užtat mąsto gerokai plačiau. Toks jis buvo ir 19-os.
2004 metais Harvardo universiteto miestelio studentų bendrabutyje M.Zuckerbergas su draugu naršė kompiuteriu. Prieš kelias dienas jis buvo sukūręs „Thefacebook” – studentų interneto metraštį.
M.Zuckerbergas, kuris ir dabar labiau panašus į jaunuolį nei vyrą, tikrai nėra genijus, išradėjas ar revoliucinių idėjų kūrėjas. Bet jis junta, kada ateina palankus metas ir ko pasąmonėje trokšta žmonės.
Kai studentas sukūrė „Thefacebook”, jau kelių socialinių tinklų veikla buvo sėkminga, bet savo darbą šis amerikietis dirbo tiesiog geriau.
„Thefacebook” dizainas buvo prastas, bet greitis didelis, nesvarbu, kiek prisijungtų naujų tinklalapio vartotojų.
Iki šiol saugo čekį
Judy Fusco nežinojo, ką ir galvoti apie tris pas ją užsukusius vaikinus, apsitempusius sportinius marškinėlius ir apsiavusius sportbačiais.
Jie norėjo išsinuomoti naujai pastatytą milijonų vertės namą Alto (Kalifornija) mieste – rajone, kuriame gyveno solidaus turto sukaupę žmonės.
„Norite išsinuomoti mano namą? Kiek jums metų?” – paklausė J.Fusco. „Dvidešimt. Mes nedelsdami įsikraustysime”, – pasakė M.Zuckerbergas.
Kiek vėliau buvo pasirašyta nuomos sutartis: 5500 dolerių per mėnesį už 5 kambarius, užstatas – 10 tūkstančių dolerių. Čekio kopiją J.Fusco saugo iki šiol.
Trys vaikinai su bendradarbiais dažniausiai per dienas net nenusivilkę pižamų tūnojo prie kompiuterių. Ant brangaus medžio buvo ištiesti kabeliai. Procesoriai, kuriuose savo informaciją saugojo jau šimtai tūkstančių žmonių, stovėjo kambaryje šalia virtuvės.
Virtuvės kriauklė buvo pilna nešvarių indų, o M.Zuckerbergo kambaryje tarp „Red Bull” skardinių mėtėsi dolerių banknotai.
Virš jo lovos kabėjo Holivudo žvaigždės Audrey Hepburn portretas.
Vaikinai dažnai linksminosi, žaidė dažasvydį – baltos mūrinės sienos buvo išmargintos margaspalvėmis dėmėmis. Žiemos sode M.Zuckerbergas rengė fechtavimosi treniruotes.
Pasaulis – kaip kaimas
Kai vaikinai įsikėlė į šį namą 2004 metų rugsėjį, „Facebook” turėjo 200 tūkstančių vartotojų. Kai kitų metų kovą iš jo išsikėlė, jų jau buvo 2,5 milijono.
J.Fusco tapo pasaulinio masto prekės ženklo atsiradimo liudininke ir apie tai parašė knygą. M.Zuckerbergas sukūrė tai, ką kanadiečių filosofas Marshallas McLuhanas prieš 30 metų numatė kaip „Global Village” – pasaulį kaip kaimą.
Tinklalapis, kuris netrukus pradėjo vadintis tiesiog „Facebook”, vis labiau plėtėsi, darbuotojai kilnojosi iš vieno pastato į kitą. Visa tai nedarė įspūdžio tik jo vadovui: jis vis dar neturėjo savo kabineto ir dažnai dirbdavo iki vėlumos.
Mieliau bendrauja internetu
Kai M.Zuckerbergas sėdi konferencijose, jo žvilgsnis neretai nukreiptas į tolį.
Anot koncerno darbuotojų, tuomet jis atrodo kaip ne šio pasaulio žmogus. Bet jie žino, kad vadovas įsidėmi kiekvieną pasakytą žodį.
„Facebook” karalius ir dabar verčia savo darbuotojus likti prie stalo tol, kol išsprendžiamas vienas ar kitas klausimas. M.Zuckerbergas garsėja nepakartojamu bendravimo stiliumi.
„Kartą M.Zuckerbergas, sėdėdamas šalia naujai į darbą priimto inžinieriaus, jam iš savo kompiuterio pasiuntė žinutę: „Ei!” Nudžiugęs kolega džiaugsmingai pažvelgė į vadovą ir sušuko: „Ei!”
Bet M.Zuckerbergas išplėtęs akis tebežiūrėjo į kompiuterį, mat programavimo aistruoliai kalbasi internetu, o ne žodžiais”, – tai daug apie šį jauną verslininką pasakantis epizodas iš Davido Kirkpatricko knygos „Facebook” poveikis”.
„Facebook” vadovas iki šiol save laiko programavimo aistruoliu, kuriam svarbu būti kitokiam, greitesniam, geresniam.
Tad nieko nuostabaus, kad gatvė, kuri juosia „Facebook” teritoriją, – Programavimo Aistruolių kelias.
Šiuos žodžius įkūnija visi naujosios „Facebook” būstinės kampeliai. Ant jos sienų didelėmis raidėmis užrašyta: „Code wins arguments” – „Simboliai nurungia argumentus”.
Investuotojai pajuto sėkmę
Rizikos kapitalo sektoriuje besisukiojantys investuotojai anksti pradėjo dairytis į „Facebook”. Silicio slėnyje greit pastebimi talentai, kurie ateityje galėtų valdyti pasaulį.
Juos M.Zuckerbergas pasitikdavo vilkintis sportiniais marškinėliais, iki kelių siekiančiais šortais ir įsispyręs į mėlynas „Adidas” maudymosi šlepetes.
„Jis visada vėluodavo ir atrodė taip, lyg būtų ką tik išsiropštęs iš lovos”, – prisiminė vienas investuotojų. Bet kai kalba pakrypdavo apie jo misiją, M.Zuckerbergas atgydavo.
„Jis kalbėjo apie tai, kad rytą žmonės pirmiausia žvilgtelės į „Facebook”, taip pat pasielgs ir eidami miegoti. Anuomet maniau, kad jis visiškai kuoktelėjęs”, – pasakojo investuotojas. Nepaisydamas to, jis nusprendė rizikuoti savo pinigais.
„Man patiko, kad M.Zuckerbergas turėjo didžiulių svajonių ir tiesiog uoste užuosdavo gerus darbuotojus.
„Facebook” dabar turi talentingiausią komandą Silicio slėnyje”, – prisiminė investuotojas.
Beje, daugelį savo darbuotojų M.Zuckerbergas atsiviliojo iš „Google”.
Niekas niekada nesibaigia
M.Zuckerbergas atmetė daugybę pasiūlymų parduoti „Facebook”. Nesusigundė ir milijardu dolerių, kuriuos „Yahoo” norėjo pakloti dar 2006-aisiais.
Jis net buvo susitikęs su didžiausių pasaulio žiniasklaidos koncernų vadovais, bet ne dėl pinigų: tiesiog norėjo iš jų pasimokyti.
Nuolatinės permainos – tai M.Zuckerbergo verslo modelis. Net savo dienoraštį jis pavadino „The Book of Change” („Permainų knyga”). Po pavadinimu jis užrašė Mahatmos Gandhi posakį: „Būk pats tuo pokyčiu, kurio lauki iš pasaulio.”
„Programavimo smarkuoliai mano, kad visada kas nors gali būti dar geriau. Nieko nėra kada nors užbaigta”, – rašė M.Zuckerbergas laiške, skirtame „Facebook” debiutui biržoje.
Tai tinka ir asmeniniam „Facebook” vadovo gyvenimui. Kiekvienais metais jis iškelia sau naujų iššūkių: 2000 metais visuomet nešiojo kaklaraištį, 2010-aisiais išmoko bendrinę kinų kalbą, 2011 metais valgė tik savo sumedžiotų gyvūnų mėsą.
2012 metais jis tapo organų donoru, ir jo pavyzdžiu dar tą pačią dieną pasekė 100 tūkstančių „Facebook” vartotojų. Šios idėjos autorė – M.Zuckerbergo draugė, Harvardo universiteto medicinos studentė P.Chan.
Užuodžia ateities verslą
M.Zuckerbergas suvokia, kad bėgant laikui gali prarasti savo vartotojus. Jis nebijo kitų didžiųjų tinklų, pavyzdžiui, „Google”, nors jis ketina konkuruoti su „Facebook” pasiūlęs „Google Plus”.
M.Zuckerbergas akylai stebi mažus projektus, kurie atsiranda, atrodo, iš niekur.
Dėl to jis neseniai už stulbinamą milijardo dolerių sumą įsigijo fotopaslaugų internete bendrovę „Instagram”, turinčią vos 13 darbuotojų.
Kadangi ji plėtėsi greičiau už kitas interneto paslaugų teikėjas, tai ir sukėlė M.Zuckerbergui susidomėjimą, rašo „Der Stern”.