Apie laikotarpį, kuomet amerikiečių žvaigždė, ištekėjusi už rašytojo Arthuro Millerio, išvyko gyventi į Angliją, ir pasakoja filmas „Mano savaitė su Marilyn Monroe“, sukurtas pagal režisieriaus Laurence Olivier asistento Colino Clarko knygą „Princas ir balerina“. Jame atskleidžiami amerikiečių žvaigždės gyvenimo skauduliai ir autodestrukcija.
- Ar nebuvo baugu griebtis tokio atsakingo darbo - vaidinti Marilyn Monroe?
- Visuomet ją dievinau, nuo jaunų dienų. Savo kambaryje virš lovos turėjau pasikabinusi atviruką, kuris ją vaizdavo saulėtą dieną sėdinčią pievoje, ir kuris dvelkė tikra laisve ir begaliniu gyvenimo džiaugsmu. Toji nuotrauka mane užbūrė.
- Kuria prasme?
- Nes ėmiau tyrinėti jos gyvenimą, žiūrėti filmus ir skaityti knygas, norėdama sužinoti visas jos gyvenimo smulkmenas. Kartais jaučiausi lyg seklė. Galop atrodė, jog Marilyn tapo drauge - taip gerai ją pažinau. Būčiau bet ką padariusi už galimybę ją suvaidinti. Tas noras dar labiau sustiprėjo, kuomet vienu prisėdimu perskaičiau scenarijų. Visgi šiek tiek ir baugino suartėti su kenčiančia Monro esybe. Stengiausi kuo geriau ją atkartoti, net sulysau, kad būčiau į ją panašesnė. Tačiau visuomet esu kankinama abejonių, ar gerai atlikau vaidmenį.
- Dažnai nepasitikite savimi?
- Taip. Ir kaip aktorė, ir kaip moteris. Bet nesu tikra, kad tai yra trūkumas: dažnai nepasitikėjimas ir abejonės tampa stipriu motyvu asmeniniam ribotumui įveikti.
- Drauge filmavosi ir tokios garsenybės kaip Kenneth Branagh ir Judi Dench.
- Abu jie yra labai patyrę kino ir teatro aktoriai, ir pradžioje jaučiausi jiems neprilygstanti. Bet jie buvo nepaprastai malonūs ir elgėsi labai pagarbiai. Kai filmavausi, žvelgiau į juos kaip į mokytojus, nes jei nori tobulėti, turi dirbti šalia geresnių už tave profesionalų bei iš jų mokytis.
- Reikėjo taip pat šokti bei dainuoti?
- Žiūrėdama, kaip tai darau, kartais apima keistas pojūtis. Tačiau buvo labai smagu. Man patinka ir šokti, ir dainuoti, nes tuomet jautiesi lyg kokia mergiotė.
- Kai kurios scenos buvo filmuotos Parkside House, kur Marilyn Monroe kurį laiką gyveno.
- Buvo neužmirštamos dienos: atrodė, jog mane kažkas užkerėjo. Sėdėjau miegamajame, kur ji rašė laiškus ir poeziją, sukausi virtuvėje, kur ji gamindavo mėgstamus kiaušinių patiekalus. Toji vieta tikrai puiki, taikiai nuteikianti. Supratau, kodėl ją pasirinko kaip savo prieglaudą.
- O kaip jaučiatės, kai nevaidinate?
- Aš visuomet lieku savimi. Baisu, kai reikia apsimetinėti bei vaidinti ir nulipus nuo scenos. Tuo aš skyriuosi nuo Marilyn Monroe.