Garsusis prancūzas verslo reikalais lankėsi Sankt Peterburge (Rusija) – daugiau nei metus jis yra madingo miesto restorano „Barbaresco” bendraturtis.
Pasiraitojęs rankoves G.Depardieu triūsė prie viryklės – rodė savo kulinarinį meistriškumą. Aktorius paruošė tobulus pusryčius. Jo nuomone, sėkmingas rytas turi prasidėti nuo žąsų pašteto, smidrų, pomidorų, itališko šviežio sūrio, itališkos duonos su traškia plutele ir ūglių salotų.
Tos pačios dienos vakarą restorano lankytojus prancūzų kino žvaigždė vaišino savo mėgstamiausiais patiekalais: itališkais makaronais su šviežiais briedžiukais, lazanija su krabais.
Per vakarienę restorano lankytojams buvo pasiūlyta ir geriausio vyno: vynuogynų savininko, vyndario G.Depardieu skonis nekelia abejonių.
Po vakarienės įvyko vyno degustacija, aktorius mielai bendravo su „Barbaresco” svečiais ir visko ragavo pats tol, kol pavargo.
Prancūzų kino žvaigždė prie stalo nejaučia saiko, dažnai perlenkia lazdą.
Pavyzdžiui, praėjusių metų rugpjūtį prieš kelionę iš Paryžiaus į Dubliną jis padaugino tiek, kad nusišlapino salone, nepasiekęs lėktuvo tualeto. Palydovė ir keleiviai buvo priblokšti.
Nusišlapinęs G.Depardieu vėl atsisėdo, o lėktuvas buvo grąžintas į stovėjimo vietą ir išvalytas. Ar oro linijos ėmėsi kokių nors veiksmų prieš pažeidėją, nebuvo skelbiama.
Garsusis aktorius nuolat šaiposi iš savo pilnumo. Yra laikęsis dietų, bet jau senokai visiems laikams pasakė „pakaks”.
„Gyventi reikia taip, kaip norisi”, – toks pagrindinis G.Depardieu šūkis.
Duodamas interviu po kelionės į Sankt Peterburgą aktorius teigė pastebėjęs, jog rusų moterys drąsios ir stiprios, o vyrai – silpnoki. Pastarasis bruožas, G.Depardieu nuomone, būdingas beveik visų šalių stipriosios lyties atstovams – net ir Prancūzijos.
„Pavydžiu moterims. Vyras – viso labo menkas sliekas, kuris pats sau suteikia kančių. Ką gi daro vyrai? Jie kariauja, žudo, rūpinasi duonos kąsniu ir pridaro moterims vaikų. Moterimis tikrai galima labiau pasikliauti nei vyrais”, – yra sakiusi prancūzų kino žvaigždė.
– Jūsų vaidmenų kine kolekcija įspūdinga. Ar niekada nebuvo pagundos paragauti režisieriaus duonos?
– Pamėginau, bet ši sritis manęs nedomina. Nes režisierius ne tik dirba su aktoriais, bet ir sprendžia daugybę kitų klausimų, taip pat ir techninių. Man gi rūpi tik emocijos. Dar režisierius privalo būti diktatoriumi, ypač šiais laikais.
Tokioms garsenybėms kaip Andrejus Tarkovskis, Akira Kurosawa ar Andrzejus Wajda rūpėjo tik kūryba. Dabar panašių menininkų nėra – ir gerų režisierių vis mažiau. Rusija, pavyzdžiui, garsėjo nuostabia kino mokykla, kuria žavėjosi visas pasaulis, o dabar jos nėra.
– Kas dabar jums teikia didžiausią malonumą?
– Troškimas nuolat atrasti ką nors nauja: menininkų, savo profesijos specialistų, apskritai žmonių, kurie aistringai kuo nors domisi.
– Esate gurmanas. Ar būna tokių dienų, kai neturite apetito?
– Ne. Mano charakteris nepripažįsta saiko. Labai gaila, nes tai mane žudo. Nepaisau saiko – valgau ir geriu daug, žaloju savo kūną.
– Ar yra maisto, kurio atsisakote?
– Taip, nes mūsų kūnas – ne šiukšliadėžė. Reikia atrinkti tai, ką į jį dedame. Svarbiausia – maisto produktų kokybė.
– Ar bėgantis laikas jus keičia?
– Ne, aš visada toks pat, visais laikais mane domino tas pat. Jaunystėje domėjausi įdomiais žmonėmis, dabar – irgi. Mano gyvenimo būdas nesikeičia, kaip ir galvoje esančios mintys.
Gal tik tapau kelis kartus storesnis.
– Ar buvo poelgių, dėl kurių gailitės?
– Ne! Žinoma, buvo kvailų poelgių, bet tai – gyvenimo dalis.
Niekas nėra tobulas ir graužtis dėl buvusių nesėkmių nereikia. Suvokti ir įsisąmoninti savo gyvenimo klaidas man labai padėdavo literatūra.
– Ar esate geras tėvas?
– Kai galvoju apie vaikus, visada jaučiu savo kaltę. Kad ir kiek dėl jų stengiuosi, to niekada nepakanka.
Pirmiausia galvoju apie savo sūnų Guillaume’ą, jo tragišką mirtį. Jis gyveno taip, kaip norėjo, – tai svarbu.
Esu įsitikinęs, kad geriausia, ką galite duoti savo vaikams, – tai laisvė. Reikia kai ką jiems paaiškinti ir juos paleisti – tai bus geriausia dovana.
– Ar jums ko nors trūksta?
– Ne, nes neturiu didelių ambicijų ir niekada neturėjau. Visada buvau patenkintas tuo, ką turiu. Pinigai man nesvarbūs, juos lengvai atiduodu, mane supa gražios moterys, galiu mėgautis skaniu maistu. Ko gi dar man norėti?