Režisavo 30 filmų
Holivudo veteranas C. Eastwoodas vaidino per 60 filmų, o iš jų net 45–iuose atliko pagrindinį vaidmenį. Neeilinio darbštumo kino žvaigždė yra net 30 juostų režisierius.
Tačiau tik įkopęs į septintą dešimtį C. Eastwoodas buvo nominuotas „Oskarui“. 1993 metais 63–ejų sulaukusio C. Eastwoodo „Menantis pikta“ pelnė du „Oskarus“ — geriausio filmo ir režisieriaus kategorijose.
Po dvylikos metų, 2005–aisiais, C. Eastwoodo režisuota drama „Mergina, verta milijono“ buvo įvertinta dviem „Oskarais“ — už geriausią filmą ir režisūrą.
Vesternų meistras
K. Costneris į režisieriaus krėslą sėdo būdamas 35 metų. Jo sumanymas kurti vesterną buvo sutiktas skeptiškai — tuo metu šis kino žanras buvo visiškai nemadingas ir egzistavo vien televizijoje.
Bet K. Costnerio debiutą lydėjo milžiniška sėkmė — „Šokis su vilkais“ (1990 m.), kur jis atliko ir pagrindinį vaidmenį, buvo apdovanotas septyniais „Oskarais“, o aktorius pateko į Holivudo elitą.
Kevino populiarumas ėmė slūgti kino teatrus pasiekus brangiai fantastinei juostai „Vandens pasaulis“ (1995 m.), o „Laiškanešys“ (1997 m.) patyrė visišką nesėkmę ir sulaukė aštrių kritikos strėlių bei pašaipų.
Blėstančią kino žvaigždę vėl išgelbėjo vesternas. 2003–iaisiais į didžiuosius ekranus atkeliavusios „Bekraštės prerijos“ buvo pirmas sėkmingas K. Costnerio filmas po beveik dešimtmetį besitęsiančių nesėkmių. Kino kritikai šmaikštavo, esą režisierius grįžo į Laukinius Vakarus ir nepralošė.
Sudrebino pasaulį
Holivudo žvaigždė M. Gibsonas 2002 m. kovą žiniasklaidai pranešė, kad naujoji karinė drama „Mes buvome kariai“ bus paskutinis jo, kaip aktoriaus, darbas. Melas planavo užsiimti tik kino filmų kūrimu ir prodiusavimu. Esą tokį sprendimą lėmė išsunkiančios kelionės, pašėlęs darbo tempas ir nenoras būti žvaigžde.
Po dvejų metų Holivudo aktorius sudrebino pasaulį „Kristaus kančia“. M. Gibsono 25 milijonų JAV dolerių investicija į prieštaringai vertinamą filmą atsipirko su kaupu, o kino kritikai pripažino, kad aktorius tikrai turi režisieriaus talentą.
Dar po dvejų metų M. Gibsonas sukūrė veiksmo filmą „Apokalipto“, pasakojantį apie brutaliai sugriautą idilišką indėnų bendruomenės gyvenimą.
M. Gibsono režisuota „Narsioji širdis“, kurioje jis atliko pagrindinį vaidmenį, 1996–aisiais pelnė du „Oskarus“ (geriausio režisieriaus ir filmo kategorijose) bei Auksinį gaublį — už geriausią režisūrą.
Meilė karo metu
„Oskaro“ premijos laureatės, Auksinio gaublio laimėtojos A. Jolie režisūrinis debiutas — dokumentinė juosta „Vieta — laike“ (2007 m.).
Antrąkart į režisierės krėslą Holivudo žvaigždė sėdo 2011 metais. Romantinė drama „Karo ir medaus šalyje“ pasakoja dviejų žmonių meilės istoriją Bosnijos karo įkarštyje. Už šį filmą 17–ajame Sarajevo kino festivalyje A. Jolie buvo įteiktas širdies formos garbės apdovanojimas.
Gimęs būti režisieriumi
Geidžiamiausiu Holivudo viengungiu tituluojamo G. Clooney (51 m.) režisūrinis debiutas „Pavojingo žmogaus išpažintys“ (2002 m.) sukurtas pagal buvusio CŽV agento Chucko Barriso to paties pavadinimo knygą. Nors juostos biudžetas buvo kuklus, George’ui pavyko į filmavimo aikštelę prisivilioti gražuolę Julią Roberts.
Kino kritikai ir „Pavojingo žmogaus išpažintyse“ vaidinę aktoriai sutartinai gyrė Holivudo žvaigždės režisūrinį debiutą.
„G. Clooney gimęs būti režisieriumi. Žmonės, su kuriais jis dirba, paskui jį eitų net į mūšį“, — liaupsių negailėjo pagrindinį herojų Chucką Barrisą sukūręs aktorius Samas Rockwellas. Jam entuziastingai pritarė kolegė Drew Barrymore, įkūnijusi jo herojaus merginą: „George’as — vienas geriausių režisierių, su kuriais man yra tekę dirbti. Atmosfera filmavimo aikštelėje buvo idiliška!“
2003 metų Berlyno tarptautiniame kino festivalyje G. Clooney už „Pavojingo žmogaus išpažinčių“ režisūrą buvo nominuotas Auksiniam lokiui.
Antras Holivudo žvaigždės režisūrinis darbas „Labanakt ir sėkmės“ (2005 m.) buvo įvertintas šešiomis „Oskaro“ nominacijomis. Satyrinei jo komedijai „Odinės galvos“ (2008 m.) skambėjo kiek kuklesni aplodismentai, o politinė drama „Purvini žaidimai“ (2011 m.) pretendavo į Venecijos Auksinį liūtą.
G. Clooney režisuos dar vieną politinį filmą — „Jankis komendantas“. Kino juosta bus paremta 23 puslapių straipsniu, kuris praėjusių metų kovą buvo išspausdintas dienraštyje „The New York Times“. Jame buvo pasakojama apie amerikietį, padėjusį Fideliui Castro ir kitiems Kubos sukilėliams nuversti valstybės vadovą Fulgencio Batistą.
Įgyvendino svajonę
„Oskaro“ laureatą aktorių R. De Niro (69 m.), nusifilmavusį daugiau nei 70 juostų, drąsiai galima vadinti kino legenda. Jis taip pat neatsispyrė pagundai išmėginti jėgų kaip režisierius.
R. De Niro režisūrinis debiutas — drama „Bronkso istorijos“ (1993 m.). Tai pasakojimas apie jaunuolį, kuriam reikia rinktis dorą arba gangsterio gyvenimą. R. De Niro režisuotas filmas — graži Bronkso istorija, suteikianti neįkainojamų pamokų. Jis su Chazzu Palminteri (kuris buvo ir filmo scenarijaus autorius) puikiai įkūnijo vienus pagrindinių, tiesa, nesutariančius filmo veikėjus.
R. De Niro įgyvendino savo didžiausią svajonę, kai sukūrė dramatišką trilerį „Patikimas piemuo“ (2006 m.), pasakojantį apie CŽV atsiradimą JAV. Antrasis Holivudo žvaigždės režisūrinis darbas 2007 metų Berlyno festivalyje pelnė Sidabrinį lokį už tarptautinio aktorių kolektyvo vaidybą. Parengė Ona Kacėnaitė
