Kino filme „Ir velnias dėvi Prada” demoniškoji Miranda Pristli kamantinėja savo jaunutę asistentę: „Ar Demarchelier patvirtino? Suraskite man Demarchelier!”
Filme „Seksas ir miestas” viena jos herojų – Kerė Bredšou pozuoja žurnalui „Vogue” vilkėdama vestuvines sukneles. Ją fotografuoja, žinoma, P. Demarchelier.
P. Demarchelier buvo Velso princesės Dianos ir Didžiosios Britanijos karališkosios šeimos fotografas.
Dabar jis – mylimas Monako kunigaikščio Albert’o, kurio kvietimu įamžino nykštukinės valstybės vadovo vestuves su Charlene Wittstock 2011-aisiais, fotografas.
Prancūzų fotografo knygos ir fotoalbumai perleidžiami po kelis kartus, o jo darbų parodos rengiamos visame pasaulyje – šiuolaikinio meno galerijose ir muziejuose.
Garsieji „Dior” mados namai savo reprezentaciniam leidiniui išleisti taip pat pasikvietė P.Demarchelier.
Niujorke dienos šviesą išvydęs įspūdingo dydžio leidinys „Dior Couture Patrick Demarchelier” – tai fotografo ilgų bendradarbiavimo su „Dior” mados namais metų rezultatas.
„Dior” visada laikiau ne mada, o menu. Kiekviena „Dior” suknelė unikali, viskas atliekama rankomis, naudojant unikalias medžiagas.
Rengdamas „Dior Couture Patrick Demarchelier” norėjau pabrėžti šį unikalumą. Dėl to nuolat keičiau modelius ir fotografavimo vietas.
Pekino kino studija, Niujorko „Times” skveras, „Dior” ateljė Paryžiuje, „Opera Garnier”, A.Rodino muziejaus sodai – šiose vietose spragsėjo mano objektyvas”, – sakė garsusis prancūzų fotografas.
Jam buvo pateikta daugiau nei 150 suknelių: klasikiniai modeliai, kuriuos sukūrė „Dior” mados namų įkūrėjas Christianas Dioras, taip pat įvairių laikų jo įpėdinių – Yves’o Saint Laurent’o, Marco Boano, Johno Galliano ir dabartinio „Dior” mados namų kūrybos direktoriaus Rafo Simonso modeliai.
„Kiekvienas šių dizainerių turi savo braižą, bet jie visi puikiai jautė bendrą „Dior” stilių, XVIII amžių, baroką, raudonos spalvos, pokylių pomėgį. Ėmiau dar labiau žavėtis „Dior” mados namų kolekcijomis”, – prisipažino P.Demarchelier.
Garsusis fotografas gimė 1943-iaisiais, kai iki Ch.Dioro garsiųjų madų namų atidarymo Paryžiuje buvo likę treji metai. Žinoma, jie niekada nesusitiko.
Jaunas fotografas iš provincialaus Havro uosto dar tik buvo laikomas vilčių teikiančiu menininku, o Ch.Dioro gyvenimo kelias jau ėjo į pabaigą.
Praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje P.Demarchelier dirbo modelių agentūros fotografu.
„Man visada patiko fotografuoti gražias moteris, jos supo mane visą gyvenimą. Žinoma, tuo džiaugiuosi, o mano žmona – dvigubai”, – juokėsi humoro nestokojantis P.Demarchelier.
Praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje jis pradėjo gauti užsakymus iš prancūzų leidinių, o 1975-aisiais išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas.
„Amerikoje mane daug kas nustebino. Tarnybiniams skrydžiams man buvo suteiktas privatus lėktuvas. Galimybės atrodė begalinės”, – prisipažino prancūzų fotografas.
Niujorke jo karjera staigiai kilo į viršų. Jis iš karto pradėjo dirbti su geriausiais ano meto modeliais – Cindy Crawford, Linda Evangelista, Christy Turlington, Naomi Campbell.
1989-aisiais Velso princesė Diana, susižavėjusi jo portretinėmis nuotraukomis žurnaluose, asmeniškai pakvietė P.Demarchelier padaryti keletą jos nuotraukų su sūnumis ir pavadino jas geriausiomis.
„Niekada nebijojau dirbti su žvaigždėmis, niekada nejutau jokio jaudulio. Visada buvau ramus, stengiausi išlikti kuo nuoširdesnis. Ir humoro jausmas padėdavo”, – sakė P.Demarchelier.
Dabar prancūzų fotografas, ko gero, yra garsesnis už daugelį, su kuo jam tenka dirbti. Bet tai jo nė kiek nepaveikė. „Likau toks, koks buvau daugiau nei prieš 40 metų.
Tai gali patvirtinti ir mano žmona”, – sakė P.Demarchelier.
