Kanų kino festivalyje geriausios aktorės titulu už vaidmenį iraniečio Asgharo Farhadi dramoje „Praeitis” apdovanota B. Bejo pamažu, bet atkakliai siekia karjeros.
Savo apdovanojimų kolekcijoje iš Argentinos kilusi prancūzė jau turi „Cezario” premiją, „Oskaro” ir Auksinio gaublio nominacijas bei BAFTA apdovanojimą.
B. Bejo gimė 1976 metų liepos 7-ąją Buenos Airėse (Argentina) kino režisieriaus Miguelio Bejo šeimoje. Būtent ši aplinkybė ir nulėmė tolesnį mergaitės likimą.
Kai Berenice buvo treji metai, šeima persikėlė gyventi į Prancūziją. Šioje šalyje ji pelnė pirmąjį pripažinimą ir rado savo pirmąją meilę, kuri ją padarė pasauline įžymybe.
Nepaisant tėvo protekcijos ir paveldėtos aistros kinui, į ekranus Berenice pateko tik būdama 20 metų. Pirmąją darbo filmavimo aikštelėje patirtį jai suteikė televizijos serialas „Vyrų istorijos”.
Beje, tai buvo tik nedidelis žingsnis į kino pasaulį. Aktorė lankė atrankas, ieškojo galimybės patekti į didįjį ekraną, bet artimiausius penkerius metus sugebėjo dalyvauti tik televizijos projektuose.
Kai teigiamus pasaulio kino kritikų vertinimus pelnė filmas „Visų moterų svajonė”, sėkmė nusišypsojo ir B. Bejo. Už vaidmenį šiame filme ji buvo nominuota „Cezariui” – prestižinei Prancūzijos kino premijai.
Po „Visų moterų svajonės” aktorės karjera pradėjo palengva kilti aukštyn, o tai būdinga daugeliui prancūzų aktorių. Taip jau susiklostė, kad talentingoms šios šalies aktorėms visada tenka gležnų princesių ar plėšikių vaidmenys. Pirmasis variantas B. Bejo pasirodė artimesnis.
2001-aisiais į didžiuosius ekranus atkeliavo amerikiečių „Riterio žvaigždė”, kurioje vaidino ir B. Bejo. Filmas, uždirbęs daugiau nei 100 milijonų JAV dolerių, prancūzų aktorei, atlikusiai antraplanį vaidmenį, tapo debiutu Holivude. Bet ne itin sėkmingu.
2002 metais B. Bejo dalyvavo kandidato į Prancūzijos prezidentus Lionelio Jospino rinkimų kampanijoje. Tai paliko tam tikrą žymę jos karjerai.
Aktorės sėkmės proveržiu tapo 2006-ieji – režisieriaus Michelio Hazanaviciaus komedija „Agentas 117”. Šioje kino juostoje pagrindinius vaidmenis atliko B.Bejo ir Jeanas Dujardinas.
Vienas svarbiausių aktorės gyvenimo įvykių – susitikimas su šiuo režisieriumi. M.Hazanavicius devyneriais metais vyresnis už B.Bejo, bet abu taip garbino savo darbą, kad jis ištrynė jų amžiaus skirtumą. Dabar pora augina sūnų Lucieną ir dukterį Glorią.
Režisierius M.Hazanavicius ryžosi drąsiam projektui: atgaivina nebyliosios komedijos žanrą, prarastą nuo Charlie Chaplino laikų. Į kino filmą „Artistas” jis vėl pakvietė J.Dujardiną ir savo žmoną B.Bejo.
Nespalvotas „Artistas” buvo nominuotas 10 „Oskaro” kategorijų, gavo penkias statulėles. Filmo režisierius M.Hazanavicius pelnė dvi – geriausio filmo ir geriausio režisieriaus kategorijose. J.Dujardinas gavo „Oskaro” statulėlę kaip geriausias aktorius.
M.Hazanaviciaus žmona B.Bejo liko „Oskaro” nominantė kaip geriausia antrojo plano aktorė.
Parengė Ona Kacėnaitė
