Milijonieriaus Š. Kalmanovičiaus našlė vis dar girdi šūvių aidą

Ištaigingo namo šeimininkė Pamaskvio Vidnojės mieste žiūri gražiomis, bet liūdnomis akimis. Jos gyvenimas buvo panašus į pasaką. Tačiau kai jos vyras, tuomet 61 metų ekstravagantiškasis milijonierius Šabtajus Kalmanovičius 2009-ųjų lapkričio 2-ąją buvo nužudytas, daug kas pasikeitė. Ir ne į gerąją pusę. Našlė Ana Archipova-Kalmanovič (39 m.) buvo trečioji iš Lietuvos kilusio žydo žmona. Kaip ji gyvena dabar?

Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Jun 16, 2013, 12:59 AM, atnaujinta Mar 5, 2018, 11:53 AM

Europos moterų krepšinio čempionė ir pasaulio vicečempionė A. Archipova dabar – Pamaskvio krepšinio klubo „Spartak“ generalinė direktorė.

Ji supranta – Šabtajaus vis tiek nebesugrąžinsi, tad stengiasi kabintis į gyvenimą. Prieš pusantrų metų buvo pristabdytas tyrimas dėl Š. Kalmanovičiaus nužudymo.

Pastarąjį kartą Ana į apklausą buvo iškviesta 2011-ųjų liepą. Bet jai nebesvarbu, bus rastas žudikas ar ne.

Nesvarbu? Apie gyvenimą po vyro žūties A. Archipova papasakojo Rusijos žiniasklaidai.

– Jeigu ir nustatys žudiko vardą, nuteis jį, be vykdytojo, yra ir užsakovai. O aš nesu įsitikinusi, kad juos ras. Arba kad aš sužinosiu tiesą, – pasakojimą pradėjo A. Archipova.

– Kalbama, kad nužudyto Š. Kalmanovičiaus „Mercedes-Benz S500“ automobilyje buvo rastas portfelis, kuriame buvo daugiau kaip milijonas JAV dolerių.

– Melas. Šabtajus niekada nesivežiojo tiek pinigų. Dažniausiai jo piniginėje būdavo 5–10 tūkst. JAV dolerių, šiek tiek rublių, smulkių eurų ir banko kortelės.

– Kaip sužinojote apie jo mirtį?

– Žmogžudystės išvakarėse aš su mergaičių krepšinio komanda važiavau į turnyrą. Šabtajus skambino man kelis kartus. Klausinėjo, kur apsistojome, ar viskas gerai dvyniams sūnums Aleksandrui ir Grigorijui (7 m.), nes juos buvau pasiėmusi su savimi.

Paskutinį kartą paskambino apie penktą valandą vakaro, likus maždaug 20 sekundžių iki mirties. O paskui pasigirdo šūviai. Apie visa tai sužinojau tik po mačo.

Užeinu į trenerių kabinetą, man įpila valerijonų lašų ir sako: „Išgerk.“ Mėginau atsisakyti, bet vis dėlto išgėriau. Ir beveik tą pačią akimirką man buvo pasakyta: „Ana, Šabtajų nušovė.“ Tada viskas ir nutrūko...

– Kas buvo toliau?

– Šabtajaus draugas mums atsiuntė lėktuvą. Naktį su berniukais išskridau į Maskvą. Rytą atėjau į vyro biurą, o ten susirinkusi žmonių minia. Iš Izraelio atskrido vyriausioji Šabtajaus duktė Liat (36 m.). Štai su ja ir tampėmės po visokias instancijas.

– Ar jūsų ir judviejų vaikų Šabtajus nepaminėjo testamente?

– Mes radome senąjį Šabtajaus testamentą, parašytą 2001 metais. O aš už jo ištekėjau 2004 metais. Tačiau jis pasirūpino mumis: kai ką vyras užrašė mano vardu. Pavyzdžiui, šį namą Vidnojėje. Kai ką paliko sūnums.

– Jums teko bylinėtis dėl palikimo su vyro giminaičiais?

– Antroji jo žmona Anastasija Kalmanovič (40 m.) yra jųdviejų nepilnametės dukters Danielos (15 m.) globėja. Anastasija ir sukėlė skandalą – esą jai po Š.Kalmanovičiaus mirties neleidžiama matytis su dukterimi.

Niekas nepažeidė Danielos teisių. Ji galės disponuoti palikimu, kai sukaks 18 metų. Anastasija norėjo perimti dukteriai skirtą palikimą.

– Kur dabar Daniela?

– Izraelyje, mokosi amerikietiškoje mokykloje. Labai brangiai kainuoja. Ją ten išsiuntė Šabtajus, kad duktė įgytų gerą išsilavinimą. Aš toliau moku už Danielos mokslus. Laikau tai savo pareiga. Mes matomės Izraelyje.

– Ar Maskvoje Daniela būna?

– Ji turi Latvijos pilietybę kaip ir Anastasija. Danielai neduoda Rusijos vizos, nes jos motina prieštarauja. Savo dukterį, kol buvo gyvas Š.Kalmanovičius, ji prisimindavo retai, tad mane nustebino istorija su notare.

– Kokia istorija?

– Praėjus dienai po Šabtajaus mirties paskambino notarė Svetlana Babak, kuri tvarkė jo reikalus. Paklausė, kada skaitysime testamentą.

Susitarėme, kad po septynių dienų, kaip ir priklauso žydams. O aš jau žinojau iš Šabtajaus, ką jis norėtų skirti Danielos globėjais. Tai – solidūs žmonės, beje, ne tik Rusijos piliečiai.

Paprašiau jų atvažiuoti į testamento paviešinimą. Ir netikėtai notarė man pranešė, kad išvyksta poilsiauti. Apsimetė, kad mes nieko nebuvome susitarusios.

Praėjo dvi savaitės, ir šita ponia parodė mums su Liat 2001 metų testamento kopiją, kur nebuvo Šabtajaus parašo. O jis visus svarbius dokumentus pasirašydavo tik ranka.

Ir nemažai raštiškų pavedimų perduodavo būtent tai notarei. Kai pareikalavau tų pačių popierių ir testamento originalo, ji susinervino.

Pasakė, kad popierius netyčia sudegino. Pakišo akimirkai testamentą – mes net nespėjome pamatyti – ir užvertė aplanką mums prieš nosį.

– Jūs manote, kad notarė gynė Anastasijos interesus?

– Tikėtina, bet negaliu tvirtinti. Bet vėliau aptikau nemažai dokumentų, kur buvo mano parašas. Nors aš jų nepasirašiau! O žinote, kas juos tvirtino? Ta pati notarė!

– Ar ilgai slėpėte nuo sūnų Šabtajaus mirtį?

– Iš pradžių melavau, kad tėtis išvykęs į komandiruotę. Paskui sugalvojau istoriją, kad tėtis pavirto angelu ir išskrido į dausas. Sūnūs nesuprato.

Jie klausė: „Ten yra viešbutis? Ką jis valgo? Ar tiesa, kad tėtis buvo banditas?“ Kiti vaikai jiems tai pasakė.

Dabar sūnūs žino, kad tėvas buvo nužudytas. Bijau, kad užaugę jie norės atkeršyti už savo tėvą. Aš seniai nuslopinau savo keršto jausmą.

– Ar vyras pasakojo apie tuos laikus, kai sėdėjo kalėjime?

– Taip. Jis buvo teisiamas Izraelyje už šnipinėjimą Sovietų Sąjungos naudai. Tuo metu jis buvo jau pasiturintis žmogus,nusipirko „Rolls-Royce“, kuriuo važinėjo ilgametis Rumunijos diktatorius Nicolae Ceausescu.

Ir lėktuvą galėjo nusipirkti. Ir staiga iš tokios aukštumos nukrito į dugną. Dauguma Šabtajaus pažįstamų manė, kad jis neatlaikys ir baigs gyvenimą savižudybe. Jis buvo nuteistas devynerių metų laisvės atėmimo bausme, tačiau išėjo iš kalėjimo po šešerių su puse.

– Kai Š.Kalmanovičius ėmė jus merginti, buvote krepšininkė, o jis – krepšinio klubo generalinis vadybininkas. Subtili situacija.

– Ir dar kaip! Apkalbos, kreivi žvilgsniai. Iš pradžių Šabtajų atstumdavau. Jis man kėlė antipatiją: vulgariai pokštaudavo, keikdavosi.

Be to, tuo metu gyvenau su kitu vyru. Tačiau netikėtai Š.Kalmanovičius pakeitė taktiką – aš tapau jo dešiniąja ranka. Tardavosi, pasakodavo apie savo išgyvenimus, planus.

O kartą rungtynių protokole jis mano pavardę parašė Ana Archipova fon Kalmanovič. Netekau žado. Juk laukė vyras namuose!

– Sukėlėte skandalą?

– Sutrikau. Tačiau tai jo nesustabdė. Jis nusijuokė: „Kokia gi tu kvailė, Archipova!“ Praėjus dviem mėnesiams pasipiršo. Ir aš sutikau.

– Tuometis vyras nemėgino jūsų sulaikyti?

– Mėgino. Su Kirilu kartu buvome 11 metų. Tačiau mūsų santykiai jau buvo išsisėmę. Dabar Kirilas pasinėrė į bankininkystės verslą.

– Š.Kalmanovičius tapo dviejų jūsų sūnų tėvu. Kai sužinojote, kad bus dvynukai, ką pajutote?

– Tai buvo neapsakoma laimė! Grigorijus išvydo pasaulį pusantros minutės anksčiau. Bet Aleksandras, nors ir jaunesnis, yra lyderis. Namuose mes žaidžiame šaškėmis ir domino, net kortomis. Berniukai trejus metus lankė karatė treniruotes.

Kartais grįždavo namo su mėlynėmis ir kraujosruvomis ant kūno. Neišlaikiau. Dabar jie žais krepšinį. Esu labai dėkinga Šabtajui už sūnus.

– O kokių dovanų sulaukdavote iš vyro?

– Šabtajus buvo žmogus-staigmena, jis mėgo stebinti. Dovanodavo gėlių, brangenybių. Kartą jo vairuotojas atvežė mane į kažkokį butą Rubliovkoje. Padavė jo raktus ir pasakė: „Šabtajus paprašė užeiti ir apžiūrėti.“

Tuose namuose pamačiau savo dydžio ištaigingą suknelę, mėgstamus kvepalus, savo fotografijas. Aš maniau, kad taip būna tik kine.

Iš mano gyvenimo Šabtajus kūrė pasaką. Ši pasaka truko septynerius metus. Jis visą pasaulį paklojo man po kojomis. Netikėtai atėjo, pasiėmė mane ir lygiai taip pat netikėtai išėjo.

– Gyvenimas labai pasikeitė?

– Skolas atidaviau tik praėjus trejiems metams po jo mirties. Du žmonės paskolino didelę pinigų sumą.

Vėliau jie padovanojo dalį skolos. Kai ką pardaviau iš savo daiktų.

– Bet juk buvote milijonieriaus žmona!

– Šabtajus nepaliko skolų. Tai buvo einamosios išlaidos. Praėjus savaitei po vyro mirties jo biuro darbuotojai ėmė prašyti atlyginimo už du mėnesius.

Be to, reikėjo mokėti už butus Sankt Peterburge ir Maskvoje, Rubliovkoje, už namą Vidnojėje. Dar išlaidos už krepšinio klubą. O Šabtajaus sąskaitos buvo įšaldytos.

– Vyras pakeitė jūsų požiūrį į pinigus?

– Jis pakeitė mano požiūrį į gyvenimą. Niekada neišleisdavau daug pinigų. Šabtajus juokėsi iš manęs: „Archipova, tu – šykštuolė, gali pragyventi iš pusantro rublio.“

Man liko kredito kortelė, kurią vyras kažkada įteikė ir pasakė: „Imk ir išlaidauk.“ Aš niekada ja taip ir nepasinaudojau.

Manau, kad jis tai vertino. Esu įpratusi pati nuo 15 metų užsidirbti pinigų. Buvau milijonieriaus žmona, bet nebuvau išlaikytinė.

– Jūs – patraukli moteris. Ar dabar vyrai siūlo draugauti?

– Nežinau, ar kada nors vėl ištekėsiu. Tačiau nesu vienuolė, todėl mano gyvenime buvo ir bus vyrų. Mane yra už ką mylėti, aš moku dovanoti švelnumą ir šilumą.

Tačiau niekada nelyginsiu savo naujo vyro su Šabtajumi. Jo negalima su niekuo palyginti.

Parengė Sniegė Pilypienė

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.